K.Pauelo pranešimas vertinamas prieštaringai  

JAV valstybės sekretoriaus Kolino Pauelo pranešimas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos specialiajame posėdyje sukėlė prieštaringą reakciją. Kad ir kaip būtų, emocinga Amerikos užsienio politikos žinybos vadovo kalba sukėlė didesnį rezonansą, nei buvo tikėtasi. Kitaip sakant, JAV laimėjo psichologinę pergalę, kuri yra svarbi dabar, kai Irako krizė artėja prie kulminacijos.  

Pavadino šou

Kaip ir reikėjo tikėtis, valstybės sekretoriaus pranešimą išjuokė Bagdado atstovai. Interneto leidinys “Gazeta.ru” pranešė, kad Irako prezidento patarėjas mokslo reikalams Amiras al Saadis K.Pauelo kalbą pavadino “tipišku amerikietišku šou su triukais ir specialiaisiais efektais”.

Logiška, kad valstybės sekretoriaus pranešimą gyrė ištikimiausi Amerikos sąjungininkai, taip pat JAV žiniasklaida. Štai kelios citatos.

Australijos ministras pirmininkas Džonas Hovardas: “K.Pauelas vargu ar galėjo pateikti labiau pasmerkiančių įrodymų, jog Irakas nepakluso pernai lapkričio mėnesį priimtai JT 1441-ajai rezoliucijai, reikalaujančiai jo nusiginkluoti”.

“The New York Times”: “Sadamo Huseino gynėjai reikalavo nepaneigiamų įrodymų, kad Irakas turi teroro ginklų. Visų nuostabai, valstybės sekretorius įrodė, kad Bagdadas yra kaltas ir mėgina užmaskuoti nusikaltimų pėdsakus: slepia daiktinius įrodymus, šnipinėja inspektorius ir baugina liudininkus. K.Pauelo pateikti įrodymai įtikintų bet kurį prisiekusiųjų teismą”.  

Palinko į Amerikos pusę  

Dalis politikų, kurie anksčiau laikėsi atsargios pozicijos, dabar palinko į Amerikos pusę. Tarp jų - Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana. Jis sakė: “K.Pauelo pranešimas buvo solidus, jame pateikti duomenys mane įtikino, kad Irakas elgiasi neleistinai”.

Kaip žinoma, Vokietija itin priešinasi planams panaudoti prieš Iraką jėgą, jeigu jis nenusiginkluos gražiuoju. Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris po valstybės sekretoriaus pranešimo Niujorke pareiškė: “K.Pauelo pateikti įrodymai iš dalies sutampa su Vokietijos žvalgybos turimais duomenimis”.

Nepaisant tokio pripažinimo, Berlynas nepakeitė pozicijos ir mano, kad JT inspektoriai ir toliau turėtų dirbti Irake.

Analogiškai mano ir Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas. Jis po posėdžio pareiškė: “Valstybės sekretoriaus pateiktus duomenis turi ištirti JT inspektoriai; jiems reikia sudaryti galimybę padirbėti Irake dar kelis mėnesius”.

Prie Vokietijos ir Rusijos šliejasi Prancūzija. Jos užsienio reikalų ministras Dominikas de Vilpenas K.Pauelo pranešimą įvertino skeptiškiau negu J.Fišeris. D.de Vilpenas sakė: “Pranešime nebuvo absoliučių įrodymų; analizę negalima grįsti vien įtarimais. Reikia faktų, ir tai - labai svarbu”.  

Sąjungininkių nepadaugėjo  

Vasario 14-ąją turėtų įvykti dar vienas JT Saugumo tarybos posėdis. JAV tikisi, kad per šias kelias dienas pavyks patraukti į savo pusę kai kurias šalis - Saugumo tarybos nares.

Po K.Pauelo pranešimo Amerikos sąjungininkių JT būstinėje nepagausėjo. Ją ištikimai remia tik Didžioji Britanija, taip pat Ispanija ir Bulgarija.

Siekiant “prastumti” norimą rezoliuciją, reikia mažiausiai devynių valstybių pritarimo. Trys Saugumo tarybos nuolatinės narės - Kinija, Rusija ir Prancūzija - kaip ir anksčiau nepritaria jėgos panaudojimui prieš Irako režimą. Kitos mažiau įtakingos šalys atsargiai dairosi.

Vis daugiau apžvalgininkų mano, kad vieną gražią dieną Vašingtono kantrybė baigsis, ir jis smogs Irakui net ir tuo atveju, jei turės tik vieną sąjungininką - Londoną. Tai turėtų atsitikti netrukus po vasario 14-osios.  

Griežta popiežiaus pozicija  

Reuters-ELTA. Aukštas popiežiaus Jono Pauliaus II atstovas K.Pauelo pateiktus kaltinimus Irakui pavadino neįtikimais ir miglotais.

Interviu tarptautinei žiniasklaidai Vatikano teisingumo ir taikos departamento vadovas arkivyskupas Renatas Martinas pasakė, kad popiežius labai liūdi dėl to, kuria linkme pastaruoju metu krypsta įvykiai. Jis pakartojo oficialią Vatikano nuostatą, kad Romos katalikų bažnyčia nelaikys JAV vadovaujamo karo su Iraku “teisingu karu” ir kad tikroji konflikto priežastis galbūt yra ekonominio pobūdžio.

“Man keista, kodėl tie, kas nori kariauti, negalvoja apie pasekmes”, - sakė R.Martinas. “Musulmonų pasaulio reakcija būtų neapsakoma. Smarkiai padaugėtų terorizmo aktų. Net jei tai būtų dviejų ar trijų dienų trukmės karas - o kas po to? Kokios bus pasekmės Irake ir už jo ribų? Bijau, kad karas visapusiškai paveiktų visus Artimuosius Rytus, plūstelėtų pabėgėliai, padaugėtų teroro išpuolių ir kiltų pavojus aplinkai”, - sakė 16 metų JT Vatikano interesams atstovavęs dvasininkas.

Paklausus, ar nemano, kad tikroji gresiančio karo su Iraku priežastis yra ekonominiai sumetimai, R.Martinas atsakė: “Taip, tai irgi vaidina savo vaidmenį”.