Pakaltinamas ir nusipelno aukščiausios bausmės. Tokį nuosprendį vakar išgirdo dvigubo išpuolio įvykdytojas norvegas Andersas Behringas-Breivikas.

Nuteistojo reakcija – šypsena

Oslo teismas dešiniųjų ekstremistą už 77 žmonių nužudymą vakar nuteisė 21 metus kalėti su galimybe laisvės atėmimą pratęsti. Tokios bausmės pagal Norvegijos įstatymus gali būti pratęsiamos, kol kalinys laikomas pavojingu visuomenei.

Penki teisėjai vienbalsiai pripažino A.Behringą-Breiviką pakaltinamu, kaip norėjo ir pats kraštutinių dešiniųjų pažiūrų atsakovas. Taip baigėsi įspūdingas dešimt savaičių trukęs teismo procesas dėl pernai įvykdytų išpuolių, kurie traumavo paprastai ramią Norvegiją ir šokiravo pasaulį.

A.Behringas-Breivikas, kuris vilkėjo tamsų kostiumą ir baltus marškinius su pilku kaklaraiščiu, šypsojosi, kai buvo skaitomas teismo nuosprendis.

Žudynes Utiojos saloje išgyvenę žmonės iškart puolė komentuoti nuosprendžio "Twitter". Emma Martinovic šiame socialiniame tinkle parašė: "YEEEEEEESSSSSSSS!!!"

Viljaras Hansse, kuriam per žudynes kulka buvo pataikiusi į galvą, "Twitter" parašė: "Baigta. Taškas."

Blogiau už mirtį

33 metų A.Behringas-Breivikas, kuris veikė vienas ir kuris teisme, kai jam buvo nuimti antrankiai, parodė dešiniųjų pasisveikinimo sugniaužto kumščio gestą, prisipažino įvykdęs išpuolius. Jis laiko save šiauriečių kovotoju su "musulmonų invazija" į Europą ir visais tais, kurie propaguoja daugiakultūriškumą.

Ironiška tai, kad kalėjimo bausmė yra kaip tik tai, ko norėjo ir A.Behringas-Breivikas, ir dauguma aukų šeimų, ir Norvegijos visuomenė.

Pats kaltinamasis sakė, kad pripažinimas nepakaltinamu yra už mirtį blogesnis likimas, ir būtų skundęs tokią teismo nutartį.

Kaltintojas Sveinas Holdenas ragino jį nusiųsti į uždarą psichiatrijos ligoninę.

"Būtų blogiau psichiškai nesveiką žmogų pasmerkti kalėjimui, nei psichikos liga nesergantį žmogų nusiųsti į psichiatrijos ligoninę", – sakė jis.

Ilgo bylinėjimosi nebus

Pernai liepą surengtos A.Behringo-Breiviko žudynės sukrėtė 5 mln. gyventojų turinčią Norvegiją, kuri didžiavosi tuo, kad joje nėra daugelio pasaulio bėdų. Šios žudynės iškėlė klausimą dėl kraštutinių dešiniųjų pažiūrų paplitimo Norvegijoje, kurios nafta pagrįstas turtas skatina ir imigraciją.

Kriminalinės kaltės klausimas niekada nebuvo ginčijamas, nes A.Behringas-Breivikas prisipažino įvykdęs žudynes ir su šiurpiomis detalėmis papasakojo savo nusikaltimus. Pagrindinis teismo proceso klausimas buvo jo psichikos sveikata.

Kai kurie žudynių liudininkai norėjo, kad A.Behringas-Breivikas būtų pripažintas pakaltinamu, nes tuo aiškiai pasakoma, jog jis atsakingas už savo veiksmus, be to, sumažinama ilgų apeliacijos svarstymų tikimybė.

Jeigu jis būtų buvęs pripažintas nepakaltinamu ir nusprendęs tokį sprendimą apskųsti, visą teismo procesą būtų reikėję kartoti iš naujo.

"Neišsižadu to, ką padariau"

A.Behringas-Breivikas savo žudynes aiškino tuo, kad centro kairiųjų Darbo partija tyčia naikina šalį skatindama musulmonų imigraciją.

Nors jo aukos yra daugiausia paaugliai, jis nesutinka būti vadinamas vaikų žudiku ir teigia, kad jo aukos yra "kultūriniai marksistai" "praplautomis" smegenimis, kurių politinis aktyvizmas būtų atmiešęs gryną norvegų kraują.

Jis savo aukas Utiojos saloje persekiojo vilkėdamas policininko uniformą ir versdamas jas manyti, kad yra iš kranto atsiųsta pagalba. Tada jis į jas šaudavo iš arti, o paskui pribaigdavo šūviu į galvą.

"Neišsižadu to, ką padariau", – sakė jis liudydamas teisme.

Skirtingos išvados

Viena teismo paskirtų psichiatrų komanda padarė išvadą, kad jis yra psichiškai nesveikas, o kita komanda priėjo prie priešingos išvados. Sprendimo priėmimą apsunkino ir tai, kad keli kiti liudiję specialistai paminėjo daugybę psichikos ligų, kuriomis turbūt serga A.Behringas-Breivikas.

Vis dėlto apklausos rodo, jog maždaug 70 proc. norvegų mano, kad tokių sudėtingų atakų pamišėlis negalėjo įvykdyti ir kad A.Behringas-Breivikas turi atsakyti už savo veiksmus.

"Man svarbiausia ne tai, kur jis bus nusiųstas, į psichiatrijos ligoninę ar kalėjimą, o tiesiog tai, kad jis nevaikščiotų gatvėmis ir niekada nebūtų išleistas", – prieš teismui paskelbiant nuosprendį sakė per žudynes gyvas išlikęs Vegardas Groslie Wenneslandas.

Anksčiau A.Behringas-Breivikas su šiurpiomis detalėmis išdėstė, kas paskatino jį metų metus skrupulingai planuoti, o paskui įvykdyti didžiausias žudynes Norvegijoje po Antrojo pasaulinio karo.

A.Behringas-Breivikas vadino save "tamplierių", – neva egzistuojančios slaptos ultradešiniųjų grupuotės, pavadintos viduramžių krikščionių kryžininkų vardu, – pėstininku. Policija tokios grupuotės buvimu abejoja.

A.Behringas-Breivikas taip pat plūdo "kultūrinius marksistus", dėl kurių pritarimo imigracijai, jo teigimu, atsirado "Eurabija", o jis turėjęs atakuoti centro kairiųjų vyriausybę bei Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą Utiojos saloje.

Planavo viską iki smulkmenų

Teismas išgirdo, kaip A.Behringas-Breivikas metų metus planavo skerdynes ir pasinaudojo ūkiu tam, kad galėtų nesukeldamas įtarimų nusipirkti cheminių trąšų, kurias panaudojo kone toną svėrusiai bombai pagaminti. Ta bomba, kuri buvo padėta išnuomotame mikroautobuse, sprogo prie pagrindinio vyriausybės pastato Oslo centre.

Tuos metus gyvendamas kaip atsiskyrėlis A.Behringas-Breivikas, kaip sakė, meditavo, planavo ir vartojo steroidus, kad užgrūdintų protą ir kūną, o norėdamas atsipalaiduoti žaisdavo kompiuterinius žaidimus.

Jis įstojo į pistoletų turėtojų klubą ir įsigijo medžiotojo licenciją, kad galėtų nusipirkti 9 mm "Glock" ir pusiau automatinį šautuvą "Ruger" – iš jų daugiau kaip valandą šaudė į siaubo apimtus jaunuolius Utiojoje. Aukos, kurių jauniausiai buvo vos 14 metų, negalėjo ištrūkti iš tos mažytės salos.

Policininko uniforma vilkėdamas A.Behringas-Breivikas metodiškai nušovė 67 žmones, daugiausia – iš arti, dar du žmonės žuvo bandydami pabėgti iš salos.

Policija reagavo nevykusiai

Norvegijos, kur nusikalstamumas yra mažas, policijos veiksmai buvo smarkiai kritikuojami.

Vieninteliu savo sraigtasparniu policija negalėjo pasinaudoti dėl to, kad jo įgula atostogavo, o elitinis policijos būrys į salą sugebėjo nusigauti tik daugiau nei po valandos – pramoginiu kateriu, nes jų pačių pripučiama valtis kone nuskendo.

Norvegijos nacionalinės policijos komisaras praėjusią savaitę po nepalankios ataskaitos apie policijos atsaką atsistatydino, o premjeras Jensas Stoltenbergas vėliau šį mėnesį turės atvykti į neeilinę parlamento sesiją.

Vykstant teismo procesui A.Behringas-Breivikas beveik nerodė jokių jausmų ir nieko nesigailėjo, o kartą savo įvykdytas žudynes pavadino žiauriomis, bet būtinomis siekiant apsaugoti Norvegiją nuo daugiakultūriškumo. Vienu metu jis teismui pasakė: "Ir vėl tai padaryčiau."

Išpuolių chronologija

Praėjusių metų liepos 22 d., penktadienį, dar nesibaigus darbo dienai Norvegijos sostinę sudrebino sprogimas. A.Behringo-Breiviko užminuotas automobilis išlėkė į orą prie valdančiosios partijos būstinės pačiame vyriausybinio kvartalo centre. Per sprogimą žuvo aštuoni žmonės, dešimtys buvo sužeisti.

Tuo metu, kai panikos apimti žmonės bandė suvokti, kas įvyko, A.Behringas-Breivikas keliavo į Utiojos salą, esančią už 40 km nuo Oslo. Po mažiau nei dviejų valandų čia įvyko dar baisesnė tragedija.

Policininko uniforma apsirengęs ir apsiginklavęs žudikas sušaudė 69 žmones. Visi jie buvo Darbo partijos jaunimo stovyklos dalyviai, daugeliui nebuvo sukakę ir 20-ies.

Savo idėjas A.Behringas-Breivikas išdėstė manifeste, kurį pavadino "2083-ieji: Europos nepriklausomybės deklaracija", ir paskelbė internete prieš pat išpuolius. 1500 puslapių dokumente detaliai pasakojama apie šešerius metus trukusį pasiruošimą teroro aktams.

Manifeste A.Behringas-Breivikas cituoja Mao Zedongą, Niccolò Machiavelli ir teroristą Tedą Kaczynskį, reiškia simpatijas Vladimirui Putinui ir kviečia stoti į naują kryžiaus žygį.