Vis dėlto nesitikima, kad balsavimo rezultatai nukreips šalį nuo jos proeuropietiško ir proukrainietiško kurso.
Apklausos rodo, kad šeštadienio balsavime daugiausiai vietų parlamente turėtų iškovoti centro dešiniųjų „Jungtinis sąrašas“, vadovaujamas ministro pirmininko Andrio Kulbergo.
Vis dėlto manoma, kad jo centro dešiniųjų koalicija, taip pat jungianti centristų partiją „Naujoji vienybė“, nacionalistinį Nacionalinį aljansą bei Žaliųjų ir valstiečių sąjungą, po rinkimų susilpnės, nes populistinės partijos stiprina savo pozicijas, akcentuodamos ekonomines problemas mažiausiai pasiturinčioje iš trijų Baltijos šalių.
Apklausos rodo, kad dabartinis valdantysis blokas po rinkimų vargu ar išlaikys valdžią dabartine sudėtimi.
Kritikų prorusiška vadinama populistinė partija „Suvereni valdžia“, kuriai vadovauja Julija Stepanenko, kaip rodo apklausos, turi daugiau nei 9 proc. paramą ir galėtų tapti antrąja pagal dydį partija 100 vietų vienų rūmų Latvijos parlamente.
Partija nepritaria karinei paramai Ukrainai bei tolesniam gynybos išlaidų didinimui, vietoje to pabrėždama vidaus ekonomines problemas.
Nepaisant populiarumo augimo, ši partija vargu ar pateks į vyriausybę, nes dauguma didžiųjų partijų atmetė bendradarbiavimo su ja galimybę.
Kita populistinė partija, „Pirmiausia – Latvija“, taip pat renka 9 proc., o jos lyderis verslininkas Ainaras Šleseris neretai lyginamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Ši partija galėtų tapti realesne koalicijos partnere.
Proeuropietiška socialdemokratų partija „Pažangieji“, pasisakanti už didesnę socialinę apsaugą ir paramą Ukrainai, apklausose renka apie šešis procentus.
Maždaug vienam iš penkių rinkėjų vis dar neapsisprendus, būsimo parlamento galutinė sudėtis išlieka neaiški. Rinkimuose varžosi 14 kandidatų sąrašų, tačiau apklausos rodo, kad tik septyni iš jų greičiausiai perkops penkių procentų barjerą, būtiną norint patekti į parlamentą.
Rinkimų apylinkės Latvijoje šeštadienį buvo atidarytos 8 val. (ir Lietuvos laiku) ir dirbs iki 20 valandos. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje Latvijos rinkimų apylinkėje, nepriklausomai nuo jų deklaruotos gyvenamosios vietos. Preliminarūs rinkimų rezultatai bus paskelbti užsidarius rinkimų apylinkėms ir suskaičiavus balsus.
Pasibaigus balsavimui, apylinkių komisijos pradės skaičiuoti balsus. Balsai bus skaičiuojami rankiniu būdu per atvirus komisijų posėdžius, kuriuos galės stebėti įgalioti stebėtojai bei žiniasklaidos atstovai.
Dalinių rezultatų laukiama šeštadienį vakare, o preliminarūs oficialūs rezultatai turi būti paskelbti sekmadienį.
Balsavusiųjų apklausų rezultatai paaiškės netrukus po to, kai rinkimų apylinkės baigs darbą.
Nuo pirmadienio iki penktadienio šalyje vyko išankstinis balsavimas.
Suskaičiavus visus balsus dėmesys tikriausiai iškart nukryps į derybas dėl koalicijos; jos gali būti ilgos ir sudėtingos.
Susirūpinimas dėl hibridinių atakų
Gegužę kilusi politinė krizė – dėl to, kaip buvo veikiama į šalį patekus nuklydusiems dronams, kaip įtariama, atskridusiems iš Ukrainos – sužlugdė valdančiąją koaliciją, kuriai įtampą kėlė ir daugybė kitų problemų. Vėliau parlamentas patvirtino keturių partijų koaliciją, kuriai vadovauja A. Kulbergas.
47 metų A. Kulbergas dabar siekia gauti rinkėjų mandatą.
Daugiau nei 1,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje beveik 1,56 mln. žmonių turi teisę ketverių metų kadencijai rinkti 100 Saeimos narių.
Pastaraisiais mėnesiais kai kuriose Europos dalyse didėja susirūpinimas dėl galimų Rusijos hibridinių atakų — šiuo terminu vadinami nekonvenciniai priešiški veiksmai, pavyzdžiui, diversijos, kibernetinės atakos, dezinformacija ir įvairūs kiti metodai. Latvija, kaip ir kitos NATO rytinio sparno šalys, su šia grėsme susiduria itin akivaizdžiai.
Rinkimų laikotarpiu NATO sustiprino Latvijos oro erdvės apsaugą — Vokietija maždaug savaitei į Latviją atsiuntė keturis naikintuvus „Eurofighter“.
Latvijos valstybės saugumo tarnyba praėjusią savaitę pranešė neužfiksavusi jokių reikšmingų ar sistemingų Rusijos ar kitų veikėjų pastangų paveikti rinkimus kurios nors partijos ar kandidato naudai.
Naujausi komentarai