Žurnalistas detaliai papasakojo, kaip viskas įvyko.

„Buvo vakaras Kijive, kai atkeliavo žinia iš Baltųjų rūmų. Mano vakarienės draugas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas, keldamas tostą, sulaukė skambučio telefonu. Išgirdau duslų balsą, raginantį pažiūrėti filmuotą medžiagą iš Ovaliojo kabineto.

Atsisėdome pažiūrėti transliacijos, o mano ir jo šalies prezidentas pykosi vienas su kitu kaip besimušančių uošvių pora.

Praėjo daug laiko, kol mano draugas paskelbė savo verdiktą.

„Šaunuolis“, sakė jis apie prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Retai girdėjau, kaip karininkas gyrė savo vyriausiąjį vadą. Bet jis atrodė tikrai sužavėtas. „Jis atsilaikė“, – sakė jis apie V. Zelenskį. „Tu turi tai gerbti“. Tada jis vėl stabtelėjo, pažvelgė į ekraną ir pridūrė: „Bet dabar mes visi pamišę“.

Scanpix nuotr.

Po to, kai penktadienį įsiplieskė drama, reakcijos Kijive dažniausiai svyravo tarp šių dviejų emocijų: pasididžiavimo savo lyderiu, kad jis atsilaikė prieš galingiausią pasaulio žmogų, ir baimės, kokios pasekmės bus Ukrainai, jos kariuomenei ir galimybėms išgyventi po Rusijos invazijos. Atrodė, kad tarp Zelenskio padėjėjų ir sąjungininkų nieko nenustebino nei tai, ką jis pasakė prezidentui Donaldui Trumpui, nei Zelenskio tonas. Daugelio atžvilgiu, tai buvo klasikinis Zelenskis – išdidus, užsispyręs, drąsus iki neapdairumo, ir retai galintis tyliai priimti įžeidimą.

„Ką dar jis turėjo daryti?“ – penktadienio vakarą manęs paklausė vienas Zelenskio patarėjų. „Jei kas nors šluosto kojas ant tavęs, ar tu tiesiog turėtum tai priimti? Kol kalbėjomės, patarėjas žiūrėjo į savo socialinių tinklų kanalą, kuriame, regis, kiekvienas interneto ryšį turintis ukrainietis vėrė ir aiškino, kas nutiko jų lyderiui. Daugelis jų buvo susierzinę kartu su Zelenskiu. Jo susirėmimas su D. Trumpu kelia grėsmę sugriauti aljansą, kuris per karą išlaikė Ukrainą gyvą su 183 mlrd.

Zelenskio politiniai oponentai ir daugelis nepriklausomų analitikų penktadienio ginčą Ovaliame kabinete pavadino diplomatine katastrofa, kuri neturi precedento ir yra nepateisinama.

Scanpix nuotr.

Tačiau artimiausi Zelenskiui žmonės žinojo, kad protrūkis turėjo daugybę precedentų. Prezidentas Joe Bidenas karo pradžioje turėjo panašių susirėmimų su Zelenskiu. 2022 metų vasarą JAV sutiko suteikti Ukrainai didžiulį karinės pagalbos paketą, įskaitant pažangią raketų sistemą, kurią Bidenas kelis mėnesius sulaikė, bijodamas įtraukti JAV giliau į karą. Kalbėdamas apie pagalbos paketą, kurio vertė apie milijardas dolerių, Zelenskis vos minutėlę padėkojo Bidenui, kol pradėjo prašyti daugiau pagalbos. Bidenas reaguodamas neteko kantrybės ir priekaištavo Ukrainos lyderiui už tai, kad jis atrodė nedėkingas.

Penktadienio vakarą Zelenskis patyrė spaudimą atsiprašyti Trumpo per interviu „Fox News“, ir jis atsisakė tą padaryti. „Ne. Gerbiu prezidentą, ir gerbiu Amerikos žmones“, – ramiai pasakė jis. „Manau, kad turime būti labai atviri ir labai sąžiningi, ir nesu tikras, kad padarėme ką nors blogo.

Daugeliui ukrainiečių Zelenskis buvo teisus. Ovaliame kabinete ir „Fox News“ jis kalbėjo su tokiu įsitikinimu ir pagarba sau, kokio jo piliečiai tikėjosi iš savo lyderio. Jis jau seniai įsisavino jų kolektyvinį skausmą ir pyktį dėl Rusijos invazijos ir sukūrė meną nukreipti tas emocijas, siekdamas laimėti pasaulio paramą. Galbūt šį kartą jis pasirinko netinkamą aplinką, kad galėtų taip laisvai kalbėtis su tokiu svarbiu sąjungininku. Tačiau pagrindinis mano draugų Kijive atsakas – pasididžiavimas, kad turi tokį stuburą turintį lyderį. „Kiekvieną kartą išvykdamas į užsienį jis nešasi su savimi tai, ką jaučiame čia“, – penktadienio vakarą man pasakė vienas iš jų. „Tai jo darbo dalis. Išreikšti tuos jausmus pasauliui“, – žurnale „Time“ rašė žurnalistas S. Schusteris.