Nepavykus susitarti dėl „Brexito“, britų karo laivai sulaikys ES žvejus

Keturi 80 metrų ilgio laivai pasiruošę neįleisti į JK vandenis ES šalių žvejybos tralerių, jei šalys nuspręstų sekmadienį nebesiekti laisvosios prekybos susitarimo.

Žuvininkystės klausimas – vienas iš kliūčių siekiant JK ir ES susitarimo dėl santykių pasibaigus pereinamajam laikotarpiui po britų išstojimo iš Bendrijos.

Nepavykus susitarti, ginkluotų patrulinių laivų įguloms bus suteikti įgaliojimai stabdyti ES šalių žvejybos laivus JK vandenyse ir sulaikyti žvejus.

Laivų parengtis – vienas iš abejose Lamanšo sąsiaurio pusėse suintensyvėjusių nenumatytų atvejų planavimo veiksmų, primenančių praėjusio amžiaus 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių „Menkių karus“ su Islandija dėl žvejybos teisių Šiaurės Atlante.

Derybos savaitgalį tęsiamos Briuselyje, bet Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) išvakarėse pareiškė, kad „šalims kol kas nepavysta rasti sprendimo ir išspręsti nesutarimų“.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad „labai, labai tikėtina“, jog derybos žlugs, o JK ir jos didžiausia prekybos partnerė ES turės laikytis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių.

Europos lyderiai taip pat buvo informuoti, kad susitarimo galimybės yra menkos, nes šalys ir toliau smarkiai nesutaria dėl taisyklių, reglamentuosiančių sąžiningą konkurenciją ir žvejybos teises britų teritoriniuose vandenyse.

Su susitarimu ar be jo, gruodžio 31-ąją, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo „Brexito“ referendumo, britai paliks ES bendrąją rinką ir muitų sąjungą. 

„Tvirtas vykdymo užtikrinimas“

Pasak atsargos admirolo Alano Westo (Alano Vesto), 2002–2006 metais vadovavusio britų karinio jūrų laivyno štabui, Žuvininkystės apsaugos eskadrilės parengimas – protingas žingsnis.

„Karališkasis jūrų laivynas privalo apsaugoti mūsų vandenis, jei laikomės pozicijos, kad esame suvereni valstybė, ir vyriausybė sako, jog nenorime, kad juose būtų kokios nors kitos šalies žvejybos laivų,“ – BBC radijui sakė jis.

Žuvininkystės apsaugos flotilės – seniausios Karališkojo jūrų laivyno flotilės, kurios istorija siekia daugiau nei 500 metų – „River“ klasės patruliniai laivai ir anksčiau padėdavo užtikrinti, kad būtų laikomasi JK ir ES žuvininkystės teisės aktų.

Kad karinės jūrų pajėgos saugotų JK teritorinius vandenis, jei nebus pasiektas susitarimas, reikalavo britų konservatoriai, kietosios linijos „Brexito“ šalininkai.

Torių įstatymų leidėjas Danielis Kawczynskis (Danielis Kavčinskis) teigė, kad tai padės „užkirsti kelią prancūzams neteisėtai žvejoti“ britų vandenyse.

Tačiau jo kolega Tobias Ellwoodas (Tobijas Elvudas), buvęs britų armijos kapitonas, šiuo metu vadovaujantis Bendruomenių Rūmų specialiajam gynybos komitetui, įspėjo, kad šie veiksmai pablogins šalies tarptautiniam įvaizdžiui.

„Susiduriame su perspektyva, kad mūsų ir taip perkrautas Karališkasis jūrų laivynas susirems su artima NATO sąjungininke dėl žvejybos teisių“, – BBC radijui sakė parlamentaras.

„Dabar nebe karalienės Elžbietos I laikai. Dabar – Globali Britanija“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje naująją šalies užsienio politiką po išstojimo iš ES.

„Turime kurti aljansus, o ne juos ardyti“, – pabrėžė T. Ellwoodas.

Gynybos departamentas patvirtino, kad ėmėsi „plataus masto planavimo ir pasirengimo“ įvairiems scenarijams nuo sausio 1 dienos ir kad 14 tūkst. žmonių yra pasirengę padėti užtikrinti, kad perėjimas būtų sklandus. 

Keturi jūriniai patruliniai laivai – dalis „tvirto vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių imamasi siekiant apsaugoti JK, kaip nepriklausomos pakrantės valstybės, teises“. Be kita ko, stebėjimui iš oro gali būti pasitelkti sraigtasparniai