Kas vyksta Rusijos pusėje?

Išvardijęs daugybę žuvų išteklių, kurių kasmet Kuršių mariose mažėja, Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys atkreipė dėmesį, kad karšių ištekliai bene vieninteliai, kurių gausa nėra reikalo skųstis.

„Kodėl? Turi kuo maitintis, ši žuvų rūšis neišgaudyta. Mes tą procesą stebime. Vienintelis paaiškinimas kol kas būtų, kad jiems gerėja aplinkos sąlygos. Bet kokios konkrečiai priežastys tai lemia, sunku atsakyti“, – teigė L. Ložys.

Mokslininkas pripažino, jog stebėjimų rezultatai, kuriuos jis su kolegomis nagrinėja, nėra visai tikslūs, nes Lietuvos teritorijai priklauso tik ketvirtadalis Kuršių marių, o didžioji jų dalis – Rusijos Federacijos valdos.

Jie pateikdavo gražius skaičius, bet pakalbėjus neformalioje aplinkoje, kildavo didelių abejonių, kiek ten gaudoma iš tikrųjų.

„Tarkime, jei Rusijai priklausančioje Kuršių marių dalyje kažkas labai kardinaliai vykdoma, pas mus aiškiai matosi. O kas ten vyksta, atvirai pasakius, mes labai mažai suprantame. Iki plataus masto karo kasmet susitikdavome su rusais dėl Kuršių marių išteklių. Jie pateikdavo gražius skaičius, bet pakalbėjus neformalioje aplinkoje, kildavo didelių abejonių, kiek ten gaudoma iš tikrųjų“, – kalbėjo L. Ložys.

Pasak mokslininko, Kaliningrado srityje yra išlikę vadinamieji žvejų kolūkiai, tad ten esą tam tikros žvejybos tvarkos laikomasi, tačiau nerimą kelią daugybė nedidelių privačių žūklės įmonių, kurios nežinia, ar kieno kontroliuojamos ir ar kas žino, kiek jos išgaudo tų žuvų.

Kokia prasmė riboti žvejybą?

Mokslininko teigimu, žvejybos mastai visose Kuršių mariose vis dėlto yra labai dideli.

Remiantis naujausiais Rusijos pateiktais išgaudytų žuvų duomenimis, auga ešerių žvejybos kiekiai.

„Mūsų žvejai skundžiasi, kad sumažėjo ešerių. Natūralu, jei Rusijos pusėje padidėjo šių žuvų gaudymo mastai, tai mūsų Kuršių marių dalyje tai iš karto pasijaučia. Susidaro įspūdis, kad jie semia viską, kas tik papuola“, – kalbėjo L. Ložys.

Tyrinėtojas pastarąjį kartą Kaliningrado srityje lankėsi 2021-ųjų rudenį. Jau tada dėl Krymo aneksijos Rusijai buvo taikomos sankcijos, prekybai žuvimis – taip pat.

„Ten parduotuvėse be vietinių žuvų mačiau atvežtas ir iš Tolimųjų Rytų. Pagalvokime, kiek kainuoja atvežti iš taip toli tas žuvis. Vadinasi, vietinius išteklius jie semia, kiek pajėgia, nes net jų nepakanka, jei gabena iš kitur. Todėl daug neaiškumų dėl situacijos Kuršių mariose, nes mes realiai nežinome, kas vyksta rusams priklausančioje dalyje“, – pakartojo L. Ložys.

Tad klausimas, ar yra prasmė pas mus riboti verslinę žvejybą, ar jos net iš viso atsisakyti, jei kaimyninėje Kaliningrado srityje marių ištekliai semiami neribojamai?

„Dėl visų šių priežasčių skeptiškai vertinu drastiškus žvejybos mažinimus mūsų pusėje. Mes galime kad ir visai atsisakyti žvejybos Kuršių mariose, kad atsistatytų žuvų ištekliai, bet to efekto veikiausiai nebus. Tarkime, kai Kauno mariose buvo uždrausta verslinė žvejyba, efektas buvo akivaizdus. Bet tai yra Lietuvos vidaus vandens telkinys, kuris priklauso tik mums. Kuršių mariose situacija kita, mums atsisakius žvejoti, kažkoks rezultatas po kažkiek metų gal ir bus, bet, manyčiau, jis nebus ženklus“, – įsitikinęs mokslininkas.

Neoficialiais duomenimis, Kaliningrado srities Kuršių marių žvejai trynė rankomis, išgirdę, kad Lietuvos pusėje ketinama gerokai sumažinti ar išvis atsisakyti verslinės žvejybos.

Esą ten jau paskaičiuota, kiek papildomai galės žvejoti, lietuviams bandant saugoti Kuršių marių išteklius.

„Galiausiai mes galime sulaukti tokio dalyko, kad atsisakius verslinės žvejybos Kuršių mariose, jokio poveikio vis tiek nebus. Esant normaliems kaimyniniams santykiams, abiejų valstybių atstovai turėtų priimti bendrus sprendimus, jei norėtų išsaugoti Kuršių marių išteklius. Tada būtų kažkoks aiškus rezultatas. Bet kadangi susikalbėti su jais nei galime, nei galėsime artimiausiu metu, tai situacija šiek tiek beviltiška. Aišku, galime eksperimentuoti. Mūsų žvejai gaus kompensacijas, dalis verslo veiklą nutrauks. Po kažkiek metų matysime, ar tai duos kažkokius rezultatus“, – dėstė L. Ložys.

Keičia eksploatavimo intensyvumą

Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Žilvinas Pūtys teigė, kad Aplinkos ministerijos užsakymu yra vykdomas tęstinis Kuršių marių žuvų išteklių tyrimas.

Sugriežtinimas: Lietuvoje be žvejybos įrankių kiekio sumažinimo ir įmonių pasitraukimo iš verslo buvo pakeistos ir tam tikros taisyklės, liečiančios žvejybą Kuršių mariose. Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Mokslininkai taip pat rengia rekomendacijas dėl marių žuvų išteklių naudojimo ir apsaugos.

„Kalbant apie žuvų išteklius Kuršių mariose, pastaruosius kelerius metus situacija nepakito labai stipriai, tačiau štai išteklių eksploatavimo sąlygos ir eksploatavimo intensyvumas keičiasi labai žymiai. Nuo 2023 metų apie 40 proc. yra sumažinti naudojamų įrankių kiekių limitai. Pernai buvo paskelbtas konkursas pasitraukti iš verslo žvejų įmonėms, žvejojančioms Kuršių mariose, mokant jiems kompensacijas. Ir praeitų metų pabaigoje dalis įmonių iš verslo pasitraukė“, – kalbėjo Ž. Pūtys.

Kitaip tariant, per pastaruosius kelerius metus bendras žvejybos įrankių kiekis Lietuvos pusėje sumažėjo bent 50 procentų.

Kalbant apie žvejybos įrankius, tai yra tinklai ir įvairios gaudyklės.

Be žvejybos įrankių kiekio sumažinimo ir įmonių pasitraukimo iš verslo, buvo pakeistos tam tikros taisyklės, tai yra lašišų migracijos laikotarpiu buvo išplėsta zona Kuršių mariose, kur buvo draudžiama vykdyti bet kokią verslinę žvejybą, kalbama apie kelių kilometrų ilgio rytinę Kuršių marių pakrantę.

Kontrolė: lietuviškoje Kuršių marių dalyje aplinkos apsaugos inspektoriai gana aktyviai kontroliuoja tiek versline žvejyba užsiimančius žvejus, tiek ir žvejus mėgėjus. Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Ši zona apima labai svarbų lašišų migracijos kelią. Taip pat šioje zonoje auga, kaip mokslininkai teigia, atsigano daugelio žuvų jaunikliai, taip pat ir starkių.

Ichtiologai teigia, kad tam tikras procentas šių žuvų vis tiek pražūva atsitiktinai įsipainiojusios į tinklus.

Tarkime, jei neverslinio dydžio starkis pakliūva į tinklus, jam išgyventi praktiškai nėra jokių galimybių.

Kai jis įkiša galvą į tinklo akį, jo nesužaloto esą išimti yra neįmanoma.

Bet kuriuo atveju yra sumažinta potencialių žvejybos vietų, kur tarpsta jaunikliai.

Buvo dar vienas žvejybos pakeitimas dėl žvejybos tinklų.

Stambių akių tinklams (jų akis 70–80 mm pločio), kuriais gaudomi karšiai ir suaugę starkiai, bei kitai grupei tinklų, skirtų gaudyti kuojoms, ešeriams, žiobriams (jų akis buvo 40–50 mm pločio), nustatyti pakeitimai.

Nuo 2023 m. nustatyta, kad galima tinklų akis turi būti ne mažesnė nei 45 mm pločio.

„Mūsų tyrimų duomenimis, tais tinklais, kurių akys yra 45 mm ir didesnės, neverslinio dydžio žiobrių sugauna kelis kartus mažiau. Žinoma, kuo mažesnė tinklo akis, tuo didesnė neverslinė priegauda. Tai irgi gali prisidėti prie marių išteklių būklės pagerinimo. Tokie buvo pokyčiai per pastaruosius metus. Mano žiniomis, pasitraukimas iš žvejybos verslo Kuršių mariose planuojamas ir šiais metais. Tikėtina, kad ir toliau, išmokant kompensacijas, bus siekiama sumažinti žvejojančių įmonių skaičių“, – teigė Ž. Pūtys.

Kaip tai atsilieps ištekliams?

Manoma, kad tokios Lietuvos pastangos išsaugoti išteklius turės tik ribotą poveikį, nes nėra jokių tikslių duomenų, kiek realiai išgaudoma žuvų likusiuose trijuose ketvirtadaliuose Kuršių marių, priklausančių Rusijos Federacijai.

„Rusijos dalyje skiriasi žvejybos įrankių reguliavimas, jie kitaip nustato žvejybos limitus. Viešai pateikiama statistika rodo, kad jų sugaunami laimikiai gana stabilūs. Tačiau, ar patikimi jų pateikiami duomenys ir kokia yra apskaitos kontrolė, mes nežinome. Mūsų pateikiami analogiški duomenys yra gana patikimi, nes aplinkos apsaugos inspektoriai dirba aktyviai. Mano nuomone, žvejai stengiasi deklaruoti pagautas žuvis, tad leistina paklaida yra labai nedidelė“, – įsitikinęs Ž. Pūtys.

Tačiau būna atvejų, kai fiksuojami papildomi neleistini įrankiai ar papildomi tinklai, tada žvejai yra baudžiami.

Esą visada atsiras tokių, tačiau Lietuvoje žvejybos atžvilgiu kontrolė gana gera.

Nėra tokio dalyko, kaip Lietuvos dalies Kuršių marių žuvų populiacija, yra bendros visų marių žuvys.

„Ką visos tos pastangos duos, sunku pasakyti, tą galbūt pamatysime po kelerių metų. Reikia truputį daugiau laiko. Turi pasikeisti bent viena žuvų generacija. Priklausomai nuo jų rūšies, turėtų praeiti maždaug 5–6 metai. Skirtingų rūšių žuvų populiacijų būklė Kuršių mariose yra skirtinga. Vienokia situacija yra karšių, kitokia – kuojų arba starkių. Be to, nėra tokio dalyko, kaip Lietuvos dalies Kuršių marių žuvų populiacija, yra bendros visų marių žuvys“, – pabrėžė Ž. Pūtys.

Galbūt Lietuvos pusės bandymas išsaugoti Kuršių marių žuvis turėtų įtakos migruojančioms žuvims.

Pokyčiai: pastaraisiais metais beveik visų Kuršių mariose gyvenančių žuvų ištekliai mažėja, išskyrus karšius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Realiai lašišos nebegaudomos. Jų migracijos metu buvo draudžiama imti bet kokias lašišas, gyvas ar negyvas. Už tai buvo numatytos milžiniškos baudos. Nėgių specializuota žvejyba dar vykdoma. Žiobriai gaudomi ir jūroje, ne tik mariose. Pastaruoju metu juos labai intensyviai gaudo ir Rusijos pusėje. Beje, per pastarąjį Lietuvos ir Rusijos atstovų susitikimą 2021 m. rudenį, derantis dėl žvejybos limitų ir pristatant mokslinių tyrimų rezultatus, buvo iškeltas klausimas, kas būtų, jei Lietuvoje atsisakytų žiobrių verslinės žvejybos. Jie atsakė, jei ištekliai pagerėtų, jie padidintų limitus“, – pasakojo Ž. Pūtys.

Pozicija: Gamtos tyrimų centro mokslininkas L. Ložys įsitikinęs, jog esant normaliems kaimyniniams santykiams, Rusijos ir Lietuvos atstovai turėtų priimti bendrus sprendimus, siekiant išsaugoti Kuršių marių išteklius. L. Ložio asmeninio archyvo nuotr.

Vietines pakeis invazinės žuvys?

Daugiau nei prieš 10–15 metų Kuršių mariose buvo pastebėti juodažiočiai grundalai, kurie į Lietuvos vandenis pateko veikiausiai iš Juodosios jūros baseino.

Dabar jie yra išplitę praktiškai visoje Baltijos jūroje. Gyvena ir Kuršių mariose, tačiau negausiai, daugiausiai jų yra uosto akvatorijoje, kur jiems yra daugiau slėptuvių dugne, akmenukų ir panašiai.

„Grundalai mėgsta sūresnį vandenį. Ir jiems būtinos slėptuvės, o Kuršių mariose dugnas lygus smėlėtas, tai jiems sunku pasislėpti nuo plėšrūnų. O prieš porą metų mes aptikome upinį grundalą. Jie artimi juodažiočiams. Jie gyvena upėse, daugiausia jų Dniepro baseine. Manome, kad šios žuvis čia pateko per kanalus, jungiančius Dniepro ir Nemuno baseiną. Ši invazinė žuvis pirmąkart pastebėta Neries upėje, netoli Baltarusijos sienos. Ir jau pasiekė Kuršių marias“, – teigė Ž. Pūtys.

Tai yra svetimkraštės žuvys, kurių gausa čia dar nėra didelė. Pernai jų pavyko pagauti abiejose marių pusėse – ir ties Kuršių nerija, ir rytinėje pakrantėje.

„Kadangi jų dar nėra daug, jos didesnio poveikio vietinėms žuvims konkuruodamos neturi. Jeigu jų populiacija stipriai didės, ką mes jau pastebime Kauno mariose, tai tokį gausėjimą galima būtų laikyti invazija, kuri jau gali daryti įtaką vietinėms populiacijoms. Tačiau manome, jog per kurį laiką vietinės plėšrios žuvys natūraliai sureguliuos jų gausą. Mokslininkai užsiima tyrimais, bus matyti, kas bus, nes čia yra tik pradžia“, – teigė Ž. Pūtys.

Klimato pokyčių poveikis

Mokslininkai pastebi, kad be kitų populiacijų mažėja vėgėlių ištekliai, nepaisant mėginimų prieš kelerius metus jomis įžuvinti vidaus vandenis.

Tuo metu buvo matyti tam tikri pagausėjimai, tačiau šias šaltamėges žuvis esą veikia klimato pokyčiai, ypač ilgesni karšto oro laikotarpiai, kai ilgesnį laiką labai įšyla vanduo.

Yra žuvų rūšių, kurių gana greitai gali ir visai nelikti.

„Atlikę tyrimus konstatavome, kad stintelė jau yra išnykusi, Kuršių mariose jų yra likę labai nedaug. Tai anksčiau buvusios pagrindinės verslinės žuvys, kurių sugaudavo 3–4 kartus daugiau nei visus šiuo metu verslinius laimikius sudėjus“, – tvirtino Ž. Pūtys.

Stintelės, priklauso stintų rūšiai, tačiau yra mažesnės (7–8 cm) plėšrios žuvytės, gyvenančios Kuršių mariose. Didžioji jų dalis subręsta vienerių metų amžiaus ir po neršto dauguma jų žūsta.

„Jei dabar Lietuvos ir Rusijos Kuršių marių pusėse žvejai per metus sugauna apie 4 tūkst. tonų žuvų, tai prieš šimtmetį čia stintelių galėjo pagauti keliolika tūkstančių tonų. Mačiau oficialią statistiką, galima įsivaizduoti, kiek daug čia jų buvo. Ir jomis mito starkiai, ešeriai bei tos pačios vėgėlės. Tačiau nuo praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio vidurio stintelių labai sparčiai ėmė mažėti ir specializuota jų žvejyba praktiškai sunyko“, – teigė Ž. Pūtys.

Retenybė: Kuršių mariose gyvenančios karpinės žuvys – ožkos – irgi priskiriamos nykstančių žuvų kategorijai. Asociacijos „Lietuvos žuvys“ nuotr.

Mokslininkai tikėjosi, kad jų populiacija atsigaus, bet tai taip niekada ir neatsitiko.

Esą jei klimato kaitoje neįvyks jokių drastiškų pokyčių, šios populiacijos sugrąžinti bus nebeįmanoma.

Dar vienos šaltavandenės nykstančios žuvys yra sykai, kurios gyvena jūroje, o neršti atplaukia į Kuršių marias.

Praeito amžiaus 7–8 deš. tai buvo svarbios verslinės žuvys. Jas, pasak mokslininko, žvejodavo vėlyvą rudenį, vyko specializuota žvejyba, buvo specialiai sykams gaudyti pritaikyti tinklai, tuomet jų sugaudavo po 20–40 tonų per metus.

Per pastarąjį dešimtmetį žvejai per metus pagaudavo tik po 100 kg sykų.

„Panašiu metu, kaip ir stintelių, sykų ištekliai pradėjo drastiškai mažėti. Prieš keliolika metų buvo ekspertų susitikimas dėl įvairių žuvų apsaugos statuso vertinimo Baltijos regione. Tuomet skaičiau pranešimą, kaip keičiasi mūsų versliniai laimikiai. Tai suomiai pareiškė, kad dėl sykų populiacijos jie neturi jokių problemų, bet praėjo kokie penkeri metai ir jie inicijavo ekspertų susitikimą, kad įvertintų, ką daryti dėl nykstančių sykų išteklių“, – pasakojo Ž. Pūtys.

Mokslininkų teigimu, sykai nyksta visame regione, tai irgi siejama su klimato kaita.