Situacija pasikeitė

Iš pažiūros gyvenimas Turkijoje aprimo: tiek didžiausiame šalies mieste Stambule, tiek ir sostinėje Ankaroje viskas sugrįžo prie normalaus bruzdesio.

O dar visai neseniai dangų virš šių miestų raižė naikintuvai ir sraigtasparniai, gatvėmis riedėjo tankai ir žygiavo karių kolonos.

Didžiulės raudonos Turkijos vėliavos, kabančios ant visų valstybinių pastatų, reklamos skydai, kuriuose liaupsinamas perversmo sužlugdymas, ir žuvusių "kankinių" portretai metropoliteno stotyse primena, jog gyvenimas Turkijoje nebėra toks pat, koks buvo iki liepos 15 d.

Sąmokslininkai šalies kariuomenėje, kuriems, kaip tvirtina Ankara, vadovavo JAV gyvenantis dvasininkas Fethullah Gülenas, ketino nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną ir įvesti karinį valdymą.

Bet vietoje to pučistai buvo masiškai areštuoti, o prezidentas gavo progą įvykdyti vienus reikšmingiausių pakeitimų 79 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuo pat šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrimo 1923 m.

Kariuomenės pertvarka

Po bandymo surengti perversmą buvo sulaikyta ir atleista kone pusė ginkluotųjų pajėgų generolų. Jie kaltinami palaikę ryšius su F.Güleno vadovaujamu judėjimu "Hizmet".

R.T.Erdoğanas, be to, ėmėsi veiksmų tiesiogiai savo kontrolėn perimti Generalinį štabą ir kitus departamentus. Vykdomas istorinis  kariuomenės, kuri anksčiau tris kartus perversmais buvo nušalinusi vyriausybes, pertvarkymas.

"Vyriausybė dabar vadovauja kariuomenės civilinimo procesui. Šio proceso tikslas – toliau mažinti kariškių įtakos mastą politikos srityje ir visuomenėje", – teigė tarptautinių santykių analitikai Metinas Gurcanas ir Megan Gisclon.

Ekspertai pridūrė, kad valdžia dabar gali rinktis reformų tęsimą demokratiniu būdu arba kariškių slopinimą be konsultacijų.

"Priešais Turkiją dabar yra strateginis posūkis", – pažymėjo jie.

Valymai kol kas nepalietė tik įtakingos Nacionalinės žvalgybos agentūros (MIT), kuri buvo smarkiai kritikuojama dėl to, kad neperspėjo R.T.Erdoğano apie rengtą perversmą. Vyriausybė pažadėjo, kad ir MIT bus restruktūrizuota.

Konfliktas su Vakarais

Vakarai kaltina R.T.Erdoğaną, kad šis vykdo raganų medžioklę. Per pastarąjį mėnesį daugiau kaip 76 tūkst. žmonių buvo atleisti iš darbo, daugiausia – švietimo sektoriuje, kur F.Güleno įtaka buvo didžiausia. Sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst.

Ankara, atmesdama kritiką, piktai apkaltino Vakarus, kad šie neparodė solidarumo, kai Turkijai to reikėjo. Turkų žiniasklaida net spėlioja, kad prie sąmokslo prisidėjo Jungtinės Valstijos.

Vašingtonas ir Ankara dabar nesutaria dėl F.Güleno, kuris gyvena Pensilvanijoje ir kurio išdavimo Turkija siekia. Šią savaitę Turkijos prokurorai paskelbė, kad siūlytų F.Gülenui kalėjimo iki gyvos galvos bausmę.

Ekstradicijos procesas, pasak Vašingtono, potencialiai gali būti sudėtingas, tačiau Ankara teigia, kad jeigu dvasininkas nebus išduotas, pačios JAV susilauks kaltimų prisidėjus prie pučo.

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio dedamos Turkijos pastangos įstoti į ES patiria didžiausią per daugelį metų krizę, rusenant prieštaringiems vertinimams dėl griežtų priemonių.

Šią savaitę Turkijos diplomatijos vadovas Mevlütas Çavuşoğlu, duodamas interviu Vokietijos leidiniui "Bild", pareiškė, kad Europa žemina Turkiją.

"Turkijos žmonės ir taip yra traumuoti, – teigė M.Çavuşoğlu. – Užuot padėjusios Turkijai, Europos šalys mus žemina."

Anot Turkijos užsienio reikalų ministro, jo šalis "visada dėjo intensyvias pastangas, kitaip nei daugelis kitų šalių, kad įvykdytų įstojimo į ES sąlygas. Bet mainais sulaukė tik grasinimų, įžeidimų ir visiško blokavimo".

"Klausiu savęs, kokį nusikaltimą mes padarėme? Kodėl toks priešiškumas?" – tvirtino M.Çavuşoğlu ir dar apkaltino ES drąsinant perversmo sąmokslo dalyvius.

Gręžiasi į Rusiją?

Konfliktas su Vakarais paskatino turkus peržiūrėti savo užsienio politiką. Birželio pabaigoje Turkija ėmėsi veiksmų įveikti mėnesius trukusią diplomatinę santykių su Rusija krizę, kurią sukėlė rusų karo lėktuvo numušimas.

Pirmasis R.T. Erdoğano užsienio vizitas po nesėkmingo pučo buvo skirtas susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Viešėdamas Sankt Peterburge Turkijos lyderis padėkojo V.Putinui už pareikštą paramą jam ir paskelbė, kad bendradarbiavimas vėl stojo į vėžes.

Negana to, turkų diplomatijos vadovas M.Çavuşoğlu pažymėjo, kad Ankara gilins bendradarbiavimą gynybos srityje su NATO nepriklausančiomis šalimis.

Anot jo, kai kurie partneriai Vakaruose nenori parduoti jo šaliai įrangos ar keistis su ja informacija.

"Privalome bendradarbiauti ir su kitais partneriais dėl ginklų sistemų pirkimo ir pardavimo. Nes yra NATO partnerių, kurie, pavyzdžiui, neparduoda mums oro gynybos sistemų ar nesikeičia informacija", – pažymėjo Turkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Tiesa, M.Çavuşoğlu atmetė teiginius, esą Ankara svarsto apie pasitraukimą iš NATO. Pasak jo, tokią informaciją skleidžia antiturkiškos jėgos.