Kreipdamasis į susirinkusiuosius, K. Nawrockis teigė, kad Lenkijos vyriausybė privalo ir toliau „suvokti“ tiesą apie Antrąjį pasaulinį karą – tiesą, kurią, jo teigimu, „vargu ar girdi mūsų kaimynai vakaruose ir mūsų sąjungininkai Berlyne“.
„Vokiečiams nereikėjo Adolfo Hitlerio, kad jie niekintų Lenkiją, lenkus ir viską, kas yra lenkiška“, – pridūrė jis.
Pasak K. Nawrockio, Vesterplatė, kur 1939 m. rugsėjo 1 d. įvyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis, tebėra Lenkijos kovinės dvasios simbolis. Jis palygino šią vietą su šalies vidurio pietuose esančiu Veliunio miesteliu, pavadindamas jį „nepelnytų kančių“ simboliu. Pirmąją invazijos dieną vokiečių pajėgos netikėtai surengė triuškinamą antskrydį, kurio metu Veliunis buvo subombarduotas, nors miestelyje nebuvo jokių reikšmingų karinių objektų ir niekas jo iš esmės negynė.
Į susirinkusiuosius Vesterplatėje kreipėsi ir D. Tuskas, pasinaudodamas šia sukaktimi, kad paragintų Lenkijos sąjungininkus toliau remti karo nuniokotą Ukrainą.
„Čia, Vesterplatėje, turime garsiai pasakyti: artėjantys mėnesiai, šis ruduo ir žiema gali būti lemiamais Ukrainos nepriklausomybės, Lenkijos saugumo ir viso laisvojo pasaulio saugumo atžvilgiu“, – sakė ministras pirmininkas.
Jis pažymėjo, kad per Antrąjį pasaulinį karą visame pasaulyje žuvo maždaug 80 milijonų žmonių, įskaitant apie 6 milijonus Lenkijos piliečių, ir pridūrė, kad Ukraina neturi būti palikta kovoti su Rusija viena.
„Šiandien iš Vesterplatės kreipiamės į visą laisvą pasaulį: parodykite solidarumą – turime padėti Ukrainai išgyventi. Negalime kartoti praeities klaidų“, – sakė jis.
Pirmadienį D. Tuskas platformoje „X“ paskelbė vaizdo įrašą su savo kalba, kurią pasakė ant Gdansko Gradovos kalvos, prisimindamas įvykius, prieš 87 metus vykusius Vesterplatėje.
„Kiekvieno žmogaus gyvenime yra nuosava Vesterplatė, – sakė jis. – Anksčiau ar vėliau tenka įveikti kliūtį, kaip tai įvyko Gdanske, kad nepasiduotum blogiui. Atėjus tinkamam laikui, kovoji, o atėjus geresniems laikams – kuri ir niekada nepasiduodi, kaip Lenkija.“
Reparacijų klausimas
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas per kasmetinį renginį, skirtą paminėti Vokietijos invaziją į Lenkiją 1939 m., paragino Vakarus rodyti solidarumą su Ukraina.
„Šiandien iš Vesterplatės garsiai šaukiame visam laisvajam pasauliui: būkite solidarūs, privalome padėti Ukrainai išlikti!“ – sakė jis prie Vesterplatės monumento Gdanske. Ateinantys mėnesiai, ruduo ir žiema gali būti lemiami Ukrainos nepriklausomybei, Lenkijos bei laisvojo pasaulio likimui, kalbėjo D. Tuskas.
Jis taip pat įspėjo dėl „rudosios agresijos ir paniekos bangos“ atgimimo Europoje ir JAV. Premjeras priminė 80 mln. Antrojo pasaulinio karo aukų, 6 mln. žuvusių Lenkijos piliečių ir „beveik visų Europos žydų išžudymą, kurį vykdė beprotybės apimti naciai“.
Turėdamas omenyje 1938 m. rugsėjo mėn. sudarytą Miuncheno susitarimą, kuriuo didžiosios valstybės palaimino Čekoslovakijos Sudetų krašto perleidimą nacistinei Vokietijai, Lenkijos premjeras pabrėžė: „Negalime kartoti tuometinių klaidų, Miuncheno scenarijus neturi pasikartoti – ta siaubinga, bejėgiška politika, kai nuolaidžiaujama blogiui“.
Dešinysis prezidentas Karolis Nawrockis pakartojo savo reikalavimus, kad Vokietija sumokėtų reparacijas už žalą, kurią jo šalis patyrė per Antrąjį pasaulinį karą.
„Iš čia, iš Vesterplatės, kreipiuosi į Vokietijos kanclerį ir vokiečių tautą: išspręskime reparacijų ir žalos atlyginimo klausimą – siekdami istorinės teisingumo, bet taip pat ir ateities labui“.
Vokietijos požiūriu, Vokietijos suvienijimo sutartys galutinai išsprendė šį klausimą, pagal Lenkijai reparacijos nepriklauso.
1939 m. rugsėjo 1 d. 4:40 val. ryto nacistinė Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, subombarduodama jokios karinės reikšmės neturintį ir oro gynybos priemonėmis neaprūpintą Lenkijos Veliunio miestelį, o po kelių minučių vokiečių karo laivas „SMS Schleswig-Holstein“ atidengė ugnį į lenkų garnizoną, dislokuotą Lenkijos Baltijos jūros pakrantės Vesterplatės pusiasalyje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)