„Lenkiją ir Lietuvą sieja šimtmečių istorija ir geografinis artumas, tačiau visų pirma – bendri interesai, strateginė partnerystė ir atsakomybė už mūsų Europos dalies bei viso NATO rytinio flango saugumą“, – sakė K. Nawrockis.
Pasak jo, Lenkija ir Lietuva vienodai supranta grėsmę, kurią kelia agresyvi Rusijos politika regiono valstybių atžvilgiu. Abi šalys patiria Rusijos kibernetines atakas, dezinformacijos ir diversijų kampanijas bei migracijos spaudimą pasienyje.
„Todėl NATO rytinio flango stiprinimas turėtų būti mūsų bendras prioritetas“, – pabrėžė K. Nawrockis.
Jis pridūrė, kad JAV sudarytas susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo pasaulio rinkoms verčia „kartu susimąstyti“.
„Priemonės, kuriomis siekiama stabilizuoti padėtį energetikos srityje, neturėtų silpninti spaudimo Rusijai ar kelti grėsmės mūsų regiono valstybių saugumui“, – sakė K. Nawrockis.
G. Nausėda teigė su K. Nawrockiu aptaręs būtinybę atremti Rusijos keliamą grėsmę ir didinti tarptautinį spaudimą agresorei, be kita ko, taikant sankcijas.
Lietuvos prezidentas taip pat pranešė, kad Lietuva pasiūlė kitų metų pavasarį pietų Latvijoje esančiame Sėlos kariniame poligone surengti bendras karines pratybas, kuriose dalyvautų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos kariai.
Pasak G. Nausėdos, Lietuvos ir Lenkijos artumas sudaro tvirtą pagrindą kurti stipresnį, vieningesnį ir saugesnį regioną.
G. Nausėda paragino reaguotii į hibridines atakas griežtinant sankcijas Rusijai
Lietuvai ir Lenkijai susiduriant su stiprėjančiomis hibridinėmis atakomis bei kibernetiniais išpuoliais, šalies vadovas G. Nausėda teigia, kad būtina griežtinti sankcijas Rusijai bei skubiai rasti priemonių kovai su bepiločiais orlaiviais.
Prezidentas pabrėžė, jog Rusijos veiksmai tampa vis labiau neprognozuojami ir agresyvūs, o jos prisiimama rizika – vis didesnė. Grėsmės lygis nuolat kyla ne tik rytinio pasienio regionuose, bet ir visoje Europoje.
„Abi mūsų valstybės patiria hibridines atakas, kibernetinius išpuolius, sabotažo ir dezinformacijos kampanijas, nuolatinius oro erdvės pažeidimus, pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos signalų trikdymą. Turime būti budrūs ir su tuo kovoti. Taip pat turime didinti spaudimą Rusijai: taikyti sankcijas, griežtinti vizų politiką, imtis priemonių prieš Rusijos operatyvinius darbuotojus, veikiančius prisidengus diplomatiniu statusu“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Lietuva ir Lenkija turi sutelkti dėmesį į ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, skubiai rasti veiksmingus sprendimus kovai su bepiločiais orlaiviais ir teikti dar didesnę paramą Ukrainai.
Susitikimo metu Lenkijos prezidentui taip pat buvo pristatyti artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai tikslai ir prioritetai, taip pat akcentuota transatlantinio ryšio svarba.
„Norėčiau pažymėti, kad JAV karinis buvimas Europoje yra nepakeičiamas Europos saugumui užtikrinti. Todėl turime ieškoti pozityvios bendradarbiavimo darbotvarkės su Jungtinėmis Valstijomis“, – teigė prezidentas.
Lietuvos vadovas pridūrė, jog JAV pajėgų buvimas mūsų regione taip pat yra itin svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ir patikimą atgrasymą.
Kaip skelbta, sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Tiesa, pats dronas, pasak ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, buvo užfiksuotas prieš 6 valandą ryto.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą po pirmadienį vykusio Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio patvirtino ir premjeras. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.
(be temos)
(be temos)