Naujosios Zelandijos premjerė J. Ardern paskelbė „klimato ekstremaliąją padėtį“

Pasak J. Ardern, mokslo duomenys apie klimato kaitą aiškūs, tad Naujoji Zelandija turi pripažinti grėsmę.

Centro kairės lyderė sakė, kad reikalinga priimti atitinkamą parlamento deklaraciją, kaip jau yra padariusios keliolika kitų šalių.

„Tie atvejai, kai paskelbiame deklaracijas, dažnai būna susiję su pavojumi gyvybei, pavojumi turtui ir ekstremaliomis civilinės gynybos padėtimis, – parlamentui sakė ministrė pirmininkė. – Jei nereaguosime į klimato kaitą, ir toliau susidursime su šiomis ekstremaliomis situacijomis.“

Parlamentarai didele dalimi simbolinę „klimato ekstremaliosios padėties“ deklaraciją priėmė 76 balsais prieš 43.

„Balsuokite už šią deklaraciją, būkite istorijos teisiųjų pusėje, prisidėkite prie sprendimo, kurį drauge turime padaryti dėl kitos kartos“, – sakė J. Ardern.

Jungtinės Karalystės parlamentas pernai gegužę pirmasis pasaulyje paskelbė klimato ekstremaliąją padėtį. Netrukus JK pavyzdžiu pasekė Airija.

Kaip nurodo tokių deklaracijų siekianti JAV lobizmo grupė „The Climate Mobilisation“, iš viso tokias deklaracijas yra paskelbusios keliolika valstybių ir 1,8 tūkst. pasaulio miestų.

Grupė tvirtina, kad tokios deklaracijos yra būtinas pirmasis žingsnis pripažįstant klimato kaitos iššūkio mastą, paskatinsiantis kovos su klimato kaita veiksmus.

Naujosios Zelandijos centro dešinės opozicinė Nacionalinė partija atmetė klimato ekstremaliosios padėties deklaraciją, kurią pavadino „dorybės demonstravimu“.

„Tai gali pakenkti, nes vers žmones manyti, kad paskelbus ekstremaliąją padėtį kažkas įvyko, nors taip nėra, – radijui „Radio New Zealand“ sakė partijos lyderė Judith Collins. – Tai gan neteisinga ir klaidinama.“

J. Ardern pernai įpareigojo šalį iki 2050 metų pasiekti neutralumą išmetamo anglies dvideginio požiūriu, o iki 2035 metų pasiekti, kad visa jai reikalinga energija būtų išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Ministrė pirmininkė taip pat sustabdė visus naujus naftos ir dujų žvalgymo darbus Naujosios Zelandijos vandenyse.

Tačiau kritikai sako, kad 2017 metais, po aplinkosaugos klausimus akcentavusios kampanijos į valdžią atėjusios J. Ardern vyriausybė nepakankamai stiprina Naujosios Zelandijos „švarų ir žalią“ įvaizdį.

Klimato tyrimų institutų įkurtas portalas „Climate Action Tracker“ (CAT) Naujosios Zelandijos klimato politiką vadina „nepakankama“ tikslams pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą pasiekti.

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ atkreipė dėmesį, kad J. Ardern pažadas dėl neutralumo iki 2050-ųjų neapima vienų iš svarbiausių Naujosios Zelandijos atveju šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano – ir kad taip siekiama apsaugoti pelningą žemės ūkio sektorių.

„Greenpeace“ aktyvistė Kate Simcock sakė, kad J. Ardern veiksmai dėl klimato neatitinka jos žodžių.

„Kai namas dega, nėra prasmės spausti pavojaus mygtuko tuo pačiu metu negesinant ugnies, – sakė ji. – Gesinti gaisrą Naujojoje Zelandijoje reiškia spręsti žemės ūkio [lemiamą] taršą.“