- „Kauno dienos“, AFP-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su civilizuotais teismais nieko bendra neturinti Rusijos teisėtvarka uždrėbė dar vieną dėmę ant šalies įvaizdžio. Antradienį Maskvos teismas dvejiems su puse metų į bendrojo režimo koloniją pasiuntė žmogaus teisių gynėją Olegą Orlovą.
Baudą pakeitė kolonija
70 metų vienas garsiausių Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ aktyvistų buvo apkaltintas Rusijos kariuomenės diskreditavimu prancūzų internetiniam leidiniui „Mediapart“ parašytoje skiltyje ir po pirmojo teismo spalį nubaustas pinigine bauda.
O. Orlovas liko Maskvoje, nors režimo represijos griežtėjo diena iš dienos, o suimami opozicijos aktyvistai ir karo kritikai buvo be gailesčio siunčiami už grotų.
Aktyvistas sakė manąs, kad gimtinėje bus naudingesnis nei užsienyje. Karjera, skirta sovietų nusikaltimams ir teisių pažeidimams šiuolaikinėje Rusijoje, ypač Šiaurės Kaukaze, esą jam neleido rinktis kitaip, kaip tik pasmerkti Ukrainos užpuolimą. Pagal naujausius Rusijos įstatymus tai prilyginama kariuomenės diskreditavimui, už kurį gali būti skiriamos ir keliolikos metų laisvės atėmimo bausmės.
Nutarę, kad spalio nuosprendis buvo per švelnus, prokurorai paragino pradėti naują teismą. Neseniai interviu naujienų agentūrai AFP O. Orlovas sakė neturįs iliuzijų, kad atnaujinus teismą bus paliktas laisvėje.
„Kito pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, – sakė diplomuotas biologas, daug metų skyręs bolševikų, stalinizmo, sovietų ir naujausių laikų represijų tyrimams.
Tarp kitų įspūdingų jo biografijos faktų – savanoriškas įkaito vaidmuo Beslane per 2004-ųjų įkaitų dramą. O. Orlovas kartu su keliasdešimt kitų aktyvistų sutiko susikeisti vietomis su keliais šimtais vaikų, jų tėvų ir mokytojų, kad būtų įvykdytas teroristų ir Rusijos valdžios susitarimas.
„Kito pasirinkimo nėra. Turime tęsti kovą“, – sakė diplomuotas biologas, daug metų skyręs bolševikų, stalinizmo, sovietų ir naujausių laikų represijų tyrimams.
Vasario pradžioje O. Orlovas buvo paskelbtas užsienio agentu, nes, Rusijos teisingumo ministerijos teigimu, „nepritarė specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, skleidė melagingą informaciją apie Rusijos Federacijos valstybinių institucijų sprendimus, dalyvavo kuriant pranešimus ir medžiagą užsienio agentams“.
Į tekstą nesigilino
Kaip teigia nepriklausoma Rusijos žiniasklaida, O. Orlovo rašinio tekstas nebuvo nagrinėjamas teisme – paviešintas tik jo pavadinimas „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.
Straipsnyje O. Orlovas teigė, kad Rusijos kariai prisidėjo prie masinio ukrainiečių žudymo ir pridūrė, kad į jo šalį grįžo totalitarizmas. Nors ekspertai publikacijoje nerado užuominos apie armiją, prokuroras tvirtina, kad ji diskredituoja Rusijos kariuomenę.
Pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris taikytas O. Orlovui, buvo galima skirti maksimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras paprašė skirti O. Orlovui dvejų metų ir vienuolikos mėnesių bausmę, kuri galiausiai buvo simboliškai sutrumpinta dar keliais mėnesiais.
Teisėjui skaitant nuosprendį, žilaplaukis aktyvistas su akiniais mirktelėjo žmonai, savo bendražygei Tatjanai. Jis buvo sulaikytas teismo salėje, tad paprašė Tatjanos prieiti. „Tania, tu man pažadėjai!“ – pasakė jis žmonai, sunkiai tramdančiai ašaras.
„Dėl nieko neatgailauju, dėl nieko nesigailiu“, – šiuos žodžius O. Orlovas skyrė visiems, buvusiems teismo salėje. Teismo salėje vykusiame farse jis nedalyvavo – demonstratyviai skaitė Franzo Kafkos distopinį absurdo romaną „Procesas“.
Palaikyti aktyvisto į teismą buvo atvykę daugiau nei dešimties šalių ambasadoriai, o bent 200 šalininkų laukė koridoriuje prie teismo salės, kad su juo atsisveikintų.
Kryptingas žlugdymas
Organizacija „Memorial“ įsitvirtino kaip pagrindinis Rusijos pilietinės visuomenės ramstis, saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir agituodama prieš teisių pažeidimus. Šią organizaciją Rusijos valdžia oficialiai panaikino 2021 m. pabaigoje, o 2022 m. ji laimėjo Nobelio taikos premiją kartu su pirmaujančia Ukrainos teisių grupe ir Baltarusijos aktyvistu veteranu.
Praėjus vos kelioms valandoms po žinios apie garbingą apdovanojimą, Maskvos teismas nurodė konfiskuoti „Memorial“ būstinę Maskvoje. Generalinės prokuratūros atstovas teisme apkaltino „Memorial“ „reabilituojant nacių nusikaltėlius, diskredituojant valdžią ir kuriant melagingą SSRS įvaizdį“. Pernai kovą, siekiant įbauginti, O. Orlovo ir jo kolegų namuose buvo atliktos kratos.
Reaguodamas į bausmę O. Orlovui Nobelio taikos premiją skiriantis komitetas pareiškė, kad tai yra bandymas nutildyti kritikus.
Komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas pareiškime teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „režimas daugelį metų stengiasi nutildyti „Memorial“ ir kitų svarbių Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų vadovus“.
„Dabar jie naudojasi karu Ukrainoje kaip pretekstu užbaigti šį darbą, – sako J. W. Frydnesas. – Svarbu, kad jiems nepavyktų.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių Kinijoje kitąmet gali būti nupirkta daugiau nei įprastų automobilių
Elektromobilių, įskaitant įkraunamus hibridus, Kinijoje 2025-aisiais gali būti nupirkta pirmąkart daugiau nei įprastų automobilių, rašo „Financial Times“, remdamasis UBS, HSBC, „Morningstar“ ir „Wood Mackenzie&ldquo...
-
Latvijoje žemiau skurdo rizikos ribos pernai buvo penktadalis gyventojų2
2023-iaisiais 399 tūkst., arba 21,6 proc., Latvijos gyventojų pajamos buvo žemiau skurdo rizikos ribos, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi kasmet atliekamų sociologinių tyrimų rezultatais. ...
-
Rytų Europa ruošiasi rusiškų dujų tiekimo nutraukimui
Ukraina kelias dienas blokuos rusiškų dujų tiekimą per savo teritoriją, sustabdydama jų tranzitą į Slovakiją, Moldovą ir iš dalies Vengriją. ...
-
Ukraina užmezgė ryšius su naująja Sirijos valdžia
Ukraina atnaujins diplomatinius santykius su Sirija, jei naujoji šios šalies Vyriausybė pakeis Basharo al Assado režimo sprendimą pripažinti Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą. ...
-
Estija atsisako vieno ir dviejų centų monetų
Estija nuo sausio apribos 1 ir 2 centų monetų naudojimą, įsigaliojus šių metų pavasarį priimtiems atitinkamo įstatymo pakeitimams, kuriais mažiausio nominalo monetų kiekis apyvartoje mažinimas dėl reto jų naudojimo, brangios gamybos ir dide...
-
Vokietijos prezidentas paleido parlamentą ir patvirtino pirmalaikių rinkimų datą
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį paleido parlamentą ir patvirtino pirmalaikių visuotinių rinkimų datą. ...
-
Rusijos pramonė šiemet augo 4,3 procento
Rusijos pramonė gamybą per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidino 4,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (Rosstat). ...
-
Karališkosios šeimos tradicijos nyksta? Sužinokite, kas keitėsi po karalienės mirties
Didžiosios Britanijos karališkoji šeima, kaip ir daugelis kitų, puoselėja unikalias Kalėdų tradicijas. Nors po karalienės Elžbietos II netekties kai kurie ritualai išnyko, tačiau daugelis jų išliko ir toliau vienija &scaron...
-
Suomija imasi šaudymo: išbudino grėsminga kaimynė
Suomiai – ledo ritulio gerbėjai, bet vis daugiau jų traukia jau į šaudyklas – mokytis šaudyti arba gaivinti senų įgūdžių. Neretą gyventoją imtis ginklo pastūmėjo suvokimas, kad Suomijos pašonėje tebėra toji grėsm...
-
Pietų Korėjos parlamentas pritarė laikinojo prezidento apkaltai
Pietų Korėjos įstatymų leidėjai penktadienį pritarė laikinai prezidento pareigas einančio Han Duck-soo apkaltai, nusprendę, kad jis „aktyviai dalyvavo sukilime“, kai jo pirmtakas anksčiau šį mėnesį paskelbė karo padėtį. ...