Dvi dienas trunkantis renginys Ankaros prezidentūroje vyksta praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos JAV lyderio, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
NATO vadovas Markas Rutte pabrėžė, kad Europos šalys vykdo įsipareigojimus: didina karinius biudžetus ir prisiima daugiau atsakomybės už savo žemyno gynybą akistatoje su Rusija.
Siekiant padaryti įspūdį D. Trumpui dar prieš jam atvykstant į Ankarą, NATO žada gausybę pranešimų apie ginkluotę gynybos pramonės forume.
„Sąjungininkės ir pramonės atstovai iš abiejų Atlanto pusių atskleis naujus stambius projektus ir pasirašys milijardų dolerių vertės sutartis“, – sakė M. Rutte.
„Tai milijardai, kurie investuojami į mūsų saugumą, skatinant ekonomiką ir sukuriant šimtus tūkstančių naujų darbo vietų“, – teigė jis.
Tarp pirmųjų paskelbtų sandorių – sutartys dėl naujų dronų, degalų papildymo ir žvalgybos orlaivių, skirtų stiprinti Europos gebėjimą gintis.
Tačiau D. Trumpas, vis dar jaučiantis nuoskaudą dėl to, kad Europos šalys apribojo JAV pajėgų galimybes naudotis sąjungininkų bazėmis atakoms prieš Iraną, prieš susitikimą kritikavo sąjungininkes dėl nepakankamai spartaus veikimo.
„JAV absurdiška tęsti šį vienpusį kelią, kai santykiai nėra abipusiai. Jų nebuvo šalia mūsų!!!“ – praėjusią savaitę „Truth Social“ tinkle rašė D. Trumpas.
„Tikras pokytis“
Europos lyderiai siekia išvengti konflikto su nenuspėjamu JAV vadovu, kuris galėtų dar labiau pakenkti NATO vienybei. D. Trumpas ne kartą kėlė klausimus dėl Vašingtono įsipareigojimų ginti sąjungininkes.
Diplomatai tikisi, kad D. Trumpo geri santykiai su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu ir NATO vadovo M. Rutte asmeninė charizma padės suvaldyti jo nuotaikas.
Visgi, atsižvelgiant į D. Trumpo nesutarimus su kitais lyderiais – pavyzdžiui, Italijos premjere Giorgia Meloni – esama daug dirgiklių, galinčių išprovokuoti jo pyktį.
Siekdamos parodyti gerą valią Irano klausimu, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamos Europos sąjungininkės parengė potencialią karinio jūrų laivyno misiją Hormuzo sąsiauryje, o šalys jau perdislokavo laivus arčiau regiono.
Tačiau padėtis išlieka nestabili, todėl europiečiai nori aiškumo dėl trapaus JAV susitarimo su Iranu ateities, prieš siųsdami savo laivynus.
Nors tikimasi, kad D. Trumpas laikysis nuosaikesnio tono, Europos lyderiai pradeda susitaikyti su realybe, jog JAV vaidmuo Aljanse kinta.
Vašingtonas aiškiai nurodė norintis, kad sąjungininkės perimtų vadovavimą nuolatinei žemyno gynybai, ir neseniai paskelbė mažinantis NATO vadams skiriamus pajėgumus.
Europos valstybės sieks įrodyti, kad yra pasirengusios prisiimti didesnį vaidmenį, kartu stengdamosi išlaikyti D. Trumpą ir didžiulę JAV karinę galią kuo labiau įsitraukusius į procesus.
„Visa tai yra tikro mąstysenos pokyčio įrodymas“, – sakė M. Rutte.
„Tai NATO 3.0. Stipresnė Europa stipresnėje NATO“, – teigė jis.
„Tvirti sprendimai“
Be didesnės atsakomybės už savo gynybą, Europos šalys beveik visiškai perėmė Ukrainos rėmimą, D. Trumpui sumažinus JAV pagalbą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalyvausiantis antradienio vakarienėje, iš Europos partnerių NATO gaus įsipareigojimą kasmet skirti bent 70 mlrd. eurų karinės paramos Kyjivui 2026 ir 2027 metais.
V. Zelenskis, kuris Ankaroje turėtų surengti atskirą susitikimą su D. Trumpu, paragino Aljansą priimti tvirtus sprendimus dėl Ukrainos oro gynybos stiprinimo po niokojančio Rusijos bombardavimo, nusinešusio beveik 30 gyvybių.
Ukrainos lyderis sieks įtikinti D. Trumpą, kuris prieš susitikimą kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad Kyjivas keičia karo eigą ir kad JAV turėtų spausti Maskvą grįžti prie rimtų taikos derybų.
Naujausi komentarai