NATO vadovas: Trumpas kels naujus reikalavimus sąjungininkams Europoje

M. Rutte agentūrai dpa sakė, kad Europos sąjungininkės jau investuoja šimtus milijardų dolerių į JAV gynybos pramonę.

Tačiau jis mano, kad būtų galima daug daugiau pasiekti, jei JAV gynybos sektorius būtų liberalizuotas ir nebereikėtų Kongreso, Pentagono ir Baltųjų rūmų pritarimo.

M. Rutte atkreipė dėmesį į Europos paklausą priešraketinės gynybos sistemoms „Patriot“. „Viena tokia kainuoja 2 milijardus. Taigi tai yra didžiuliai pinigai JAV ir JAV ekonomikai“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad šiuo metu „Patriot“ sistemų pristatymas į Europą užtrunka itin ilgai.

M. Rutte tikisi naujų D. Trumpo reikalavimų

M. Rutte‘s noras siekti pokyčių randasi tuo metu, kai tikimasi, kad D. Trumpas darys didesnį spaudimą Europos sąjungininkėms, kurių išlaidos gynybai yra santykinai mažos.

D. Trumpas jau seniai kritikuoja NATO nares, kad jos nepakankamai investuoja į gynybą ir yra pernelyg priklausomos nuo JAV apsaugos.

Per savo pirmąją kadenciją jis netgi grasino dėl šios problemos išvesti JAV iš NATO.

Antradienį D. Trumpas paragino NATO sąjungininkes gynybos išlaidoms skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. gerokai daugiau, nei dabartinis 2 proc. tikslas. Tikimasi, kad M. Rutte tai pakomentuos vėliau ketvirtadienį.

Naujas reguliavimas padėtų išvengti ginčo

Liberalizavus JAV gynybos rinką, Europos valstybėms būtų lengviau investuoti į gynybą daugiau, o D. Trumpas galėtų teigti, kad jam pavyko sustiprinti JAV gynybos pramonę.

Apribojimų sušvelninimas taip pat galėtų sumažinti politinę įtampą dėl ginklų pirkimo iš NATO nepriklausančių šalių.

Pavyzdžiui, Turkija, iš Rusijos įsigijusi priešraketinės gynybos sistemą S-400, sukėlė ne vienus metus trukusius ginčus. Ankara iš dalies šį žingsnį gynė aiškindama, kad jai ilgą laiką nesisekė užsitikrinti JAV gamybos sistemos „Patriot“.

M. Rutte ne kartą pabrėžė, kad Europos sąjungininkės turi skirti daugiau lėšų gynybai. Apskritai, jo teigimu, Europos sąjungininkės šiuo metu į gynybą investuoja daugiau nei 2 proc. savo BVP. Tačiau po ketverių ar penkerių metų, perspėjo jis, iškils Rusijos atgrasymo problema, jei išlaidos nebus didinamos.