NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikėjosi, kad šis planas bus patvirtintas per vėliau šiais metais įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą Turkijoje, taip užtikrinant ilgalaikę paramą Ukrainai, jeigu JAV pagalba taptų ne tokia tvirta.
Tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta vienbalsiai, kas privalu priimant sprendimus Aljanse.
Anksčiau „The Telegraph“ skelbė, kad Lenkija, Nyderlandai, Skandinavijos ir Baltijos šalys pasisakė už šį planą, besitikėdamos, kad kitos NATO narės, kaip ir jos, skirs didesnę BVP dalį gynybai.
Kylio instituto duomenimis, nuo 2022 m. Danija Ukrainai skyrė karinės paramos prilygstančios 2,95 proc. Danijos BVP – daugiausiai iš didžiųjų donorių.
Po to seka Estija (2,8 proc. BVP), Lietuva (2,06 proc.), Latvija (1,73 proc.) ir Švedija (1,7 proc.). Lenkija nuo 2022 m. skyrė karinės paramos už 0,77 proc. savo BVP.
Jungtinės Karalystės suteikta parama prilygsta 0,57 proc. šalies BVP. Toliau rikiuojasi Vokietija (0,55 proc.), Kanada (0,30 proc.), Prancūzija (0,25 proc.), Italija (0,17 proc.) ir Ispanija (0,12 proc.).
M. Rutte nuolat kartoja, kad Aljanso narių Ukrainai skiriama parama nėra pasiskirsčiusi tolygiai ir ragino NATO nares Europoje pasidalinti didesne našta atsižvelgiant į tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Europą labiau pasirūpinti savo saugumu.
