Taip pavadinęs Rusijos prezidentą, Vokietijos savaitraštis teigia, kad Kremliaus šeimininkas savo šaliai kelia nerealius uždavinius 

Žiniasklaida tvirtina, kad prezidento Vladimiro Putino planai pagyvinti šalies ekonomiką, kuri remiasi vien naftos ir dujų eksportu, yra nerealūs. Manoma, kad ambicingi užmojai yra tiesiogiai susiję su kitais metais įvyksiančiais Rusijos prezidento rinkimais.  

Iliuzinis tikslas  

Vokietijos verslo savaitraštis “Die Wirtschaftswoche” straipsnyje, pavadintame “Naftos šeichas Putinas”, primena, kad savo metiniame pranešime Nacionaliniam susirinkimui Rusijos prezidentas pareiškė, jog bendrasis vidaus produktas (BVP) iki šio dešimtmečio pabaigos turi padvigubėti. Tikslas - labai ambicingas, nes tokiu atveju šalies ūkis kasmet turėtų “ūgtelti” net 10 proc.

Tačiau savaitraštis nurodo, kad toks tikslas - iliuzinis, nes jis negrindžiamas jokiomis prielaidomis. Rusijoje iki šiol iš esmės neveikia joks ūkio sektorius, išskyrus energetiką.

Nafta ir dujos sudaro du penktadalius Rusijos eksporto. Prie to pridėjus dar kai kurių naftos produktų ir metalų pardavimą užsienyje, susidaro maždaug 60 proc. eksporto apimties. Tokia ūkio struktūra - labai pažeidžiama, teigia “Die Wirtschaftswoche”.  

Milžinams leido susivienyti  

Karui Irake pasibaigus, naftos kainos pasaulio rinkoje krinta. Mėginimai stimuliuoti ekonomikos augimą audringo energetikos plėtojimo sąskaita neturi perspektyvų. Pakanka pasakyti, kad naftos išgavimo savikaina Rusijoje, palyginus su naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEK) valstybėmis, pernelyg didelė, o naftotiekių galingumai - riboti. Pastaroji aplinkybė tapo priežastimi, dėl kurios Kremlius neseniai leido susijungti koncernams “Jukos” ir “Sibneftj”, pastebi Vokietijos verslo savaitraštis.

Tik milžiniškas koncernas gali realizuoti tokius grandiozinius projektus, kaip naftotiekio nutiesimas iki Murmansko naftos eksportui į JAV.

Niekas iš Vakarų verslininkų Rusijai nenori padėti: užsienio koncernai nustojo domėtis naftos verslovėmis Sibire ir už Poliarinio rato. “Rusija - šalis, kur investicijos negreit duoda naudos. Jeigu ji bus po dešimt ar penkiolika metų, tai bus labai šaunu”, - savaitraščiui sakė Frankas Ingrizelis, anksčiau vadovavęs didelio projekto Rusijos šiaurėje realizavimui. Šio projekto JAV naftos ir dujų koncernas “Texaco” vėliau atsisakė.

Rusijos pajamos iš naftos verslo neinvestuojamos į kitas ūkio šakas. Ekspertų nuomone, ši šalis turėtų maždaug 10-15 proc. BVP skirti naujų įmonių kūrimui ir senų modernizavimui. Iš tikrųjų tam skiriama tik 5 proc., o kapitalas į užsienį ir toliau “bėga”. Taigi Rusija tebėra gana keista “didžiosios aštuoniukės” narė.  

Abejotinas sandėris su Turkmėnija  

V.Putinui priimant bet kokį sprendimą, tenka atsižvelgti būtent į naftos koncernų interesus, nes nepaprastai išpūstas valstybės aparatas (145 milijonams gyventojų tenka 18 milijonų valdininkų) finansuojamas tik iš mokesčių, gaunamų iš naftos ir dujų sektoriaus.

Tuo galima paaiškinti ir naują V.Putino draugystę su Turkmėnistano valdovu Saparmuratu Nijazovu, milžiniškų naftos ir dujų išteklių tikruoju šeimininku. Dabar šiuos išteklius eksploatuos “Gazprom”, o mainais Turkmėnijos diktatorius, V.Putinui sutikus, rusakalbiams šios šalies gyventojams leido pasirinkti: arba Rusijos pilietybė, arba tolesnis gyvenimas Turkmėnijoje. Už koncernui “Gazprom” naudingą sandėrį Kremliaus šeimininkui netrukus teks mokėti brangiai: į Rusiją plūstels kelių šimtų tūkstančių pabėgėlių banga, teigia “Die Wirtschaftswoche”.  

Sunkūs kaltinimai  

Sandėris tarp Maskvos ir Ašchabado Rusijoje buvo sutiktas prieštaringai. Netgi Kremliui artimas Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas pareiškė turįs žinių, kad Turkmėnijos vadovybė verčiasi narkotikų tranzitu ir remia tarptautinį terorizmą.

Kaip pranešė naujienų agentūra “RIA-Novosti”, pasak D.Rogozino, esama įrodymų, kad S.Nijazovo režimas buvo tiesiogiai susijęs su Afganistano talibais. Dūmos komiteto pirmininkas tvirtino, kad antiteroristinės operacijos Afganistane išvakarėse Turkmėnija tiekė talibams kurą.

D.Rogozinas visus tuos duomenis pavadino rimtais ir keliančiais didžiulį nerimą. Tuo pat metu, pasak jo, Dūmos komiteto duomenis dar reikia patikrinti.

D.Rogozinas sakė žurnalistams, kad netrukus komitetas ketina inicijuoti posėdį žmogaus teisių pažeidimams Turkmėnijoje apsvarstyti. Į šiuos posėdžius ketinama pakviesti URM ir Rusijos žvalgybos atstovus.

Pernai kovą apie Turkmėnijos prezidento ryšius su teroristų organizacijomis pranešė ir Vokietijos televizijos bei radijo kompanija “Deutsche Welle”. Tuomet žurnalistai teigė, kad S.Nijazovas slapta palaiko ryšius su arabu emisarais, kaltino narkotikų prekyba.

Tačiau Kremlius į visus šiuos įtarimus atsainiai numojo ranka. Naftos baronų interesai nustelbė rusakalbių Turkmėnijos gyventojų interesus.