Europos Sąjunga deklaruoja vieningos energetinės politikos idėją, tačiau kai kurios Bendrijos narės skuba sudarinėti su Rusija naujus individualius sandėrius

Europos Sąjungos (ES) lyderiams Briuselyje mėginant parengti vieningą energetinę strategiją, kai kurių Bendrijos šalių dujų koncernai pradėjo pašėlusias lenktynes dėl naujų kontraktų su Rusijos milžinu “Gazprom”.

Prancūzijos “Gas de France” paskelbė, kad iš esmės jau susitarė dėl prisijungimo prie dujotiekio, kuris iš Rusijos per Baltiją eis į Vokietiją. Italijos valstybinis energetikos koncernas ENI su “Gazprom” sėkmingai derasi dėl sąlygų, kurioms esant Rusijos milžinas gautų teisę pardavinėti vartotojams dujas Italijoje mažmeninėmis kainomis.

Didžiųjų ES šalių koncernai suskubo derėtis su “Gazprom”, kai paaiškėjo, kad prezidentas Vladimiras Putinas per vizitą Pekine nusprendė dalį Sibiro dujų nukreipti į Kiniją.

Pažadą gavo, bet...

Praėjusią savaitę viešėdamas Maskvoje Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas gavo V.Putino pažadą, kad Maskva sąžiningai vykdys visus įsipareigojimus, tiekdama Bendrijai Sibiro dujas. Po vizito sugrįžusį EK vadovą pasikvietė europarlamentarai ir paprašė informuoti, ką konkrečiai pavyko susitarti Maskvoje.

Ž.M.Barozas deputatams prisipažino, kad kelionė į Rusijos sostinę tokių rezultatų, kokių jis tikėjosi, nedavė. EK pirmininkas sakė iš pokalbių supratęs, kad Maskvai labiau priimtini atskiri “Gazprom” kontraktai su ES šalių bendrovėmis.

“Gazprom” pergalės

Bendrijos didžiosios valstybės suskubo savo energetikos problemomis rūpintis pavieniui, nors vos prieš dvi savaites visos ragino parengti vieningą strategiją.

Belgijos vyriausybė šios savaitės pradžioje paskelbė, kad sėkmingai derasi su “Gazprom” atstovais dėl galimybių šiam koncernui prisijungti prie Belgijos skirstomųjų tinklų. Agentūra “Reuters” pranešė, kad Prancūzijos kompanija “Gas de France” iš esmės sudarė sutartį su Rusija dėl prisijungimo prie būsimojo dujotiekio, kuris iš Rusijos į Vokietiją eis Baltijos jūros dugnu. Italijos valstybinis energetikos koncernas ENI skuba parengti sutartį, pagal kurią “Gazprom” savo dujas Italijos vartotojams galėtų pardavinėti mažmeninėmis kainomis.

ES komisaras prekybos klausimais britas Piteris Mendelsonas kritikavo ne tik šiuos užkulisinius sandėrius, bet ir juos patyliukais remiančius politikus, tiesa, neminėdamas jų pavardžių. “Kai kurie Europos šalių lyderiai pasiduoda pagundai rungtyniauti tarpusavyje, kuris iš jų yra didesnis V.Putino bičiulis”, - komisaro žodžius citavo “Reuters”.

Vedžioja už nosies

“Vis labiau senkant dujų ištekliams Šiaurės jūroje, Europa neturi kito pasirinkimo, kaip atsiduoti Rusijos malonei”, - ES viršūnių susitikimo išvakarėse konstatavo Paryžiaus laikraštis “Le Figaro”. Jam antrino Prancūzijos pramonės ministras Fransua Losas: “Mes negalime įsivaizduoti, kaip galima būtų apsieiti be Rusijos dujų”.

Partneriai skelbia analogiškus pareiškimus. “Rusija - energijos šaltinių eksportuotoja, Europa - importuotoja. Vieni be kitų mes negalim gyventi”, - neseniai Briuselyje pareiškė Rusijos energetikos ministras Viktoras Christenka. “Tačiau tai netrukdo Rusijai partnerius Europoje vedžioti už nosies. Maskva vis dar atsisako ratifikuoti Europos energetikos chartiją, nes jai labiau priimtini dvišaliai susitarimai”, - nurodo “Le Figaro”.

Europos energetikos chartija buvo parengta žlugus Sovietų Sąjungai. Dokumentą ratifikavo dauguma Senojo žemyno valstybių. Tačiau Kremlius tvirtina, kad sąlygos chartijos ratifikavimui dar nesusidarė. Ž.M.Barozas praėjusią savaitę Maskvoje šios problemos nepajudino iš vietos.

Briuselį jaudina ir tai, kad “Gazprom” nesuteikia priėjimo prie savo dujotiekių tinklų Europos kompanijoms, bet pats energingai investuoja į Bendrijos šalių bendroves. Štai neseniai Rusijos dujų milžinas įsigijo 35 proc. Vokietijos dujų koncerno “Wingas” akcijų. Šį sandėrį smarkiai kritikavo Vokietijos opozicija, mananti, kad šalis patenka į vis didesnę priklausomybę nuo Sibiro dujų.

“Žalioji knyga”

“Europa negali turėti 25 skirtingų, nekoordinuojamų energetikos politikų”, - prieš viešnagę Maskvoje sakė Ž.M.Barozas. Jo nuomone, vieninga politika suteiks galimybę ES sudaryti su tiekėju naudingesnes sutartis. “Mums reikia politinės valios, kad bendra energetikos strategija būtų realizuota”, - sakė EK pirmininkas.

Dokumentas, kuriame išdėstyta EK parengta energetinio saugumo koncepcija, - “Žalioji knyga” - dabar yra pateikta ES valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams. Analitikai mano, kad EK pasiūlytai idėjai gali pasipriešinti tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija, kurių kiekviena turi savų sumetimų, kai kalbama apie naftos ir dujų tiekėjų pasirinkimą.

Dabar ES importuoja 40 proc. jai reikalingų dujų. Pusė šio kiekio gaunama iš Rusijos. Manoma, kad per artimiausius kelerius metus iš Sibiro gaunamų dujų apimtis Bendrijoje padidės dvigubai.

Kai kurios valstybės beveik visiškai priklauso nuo tiekimo iš Rusijos. Pavyzdžiui, Lenkija iš ten gauna du trečdalius dujų ir 97 proc. naftos. Todėl šios šalies prezidentas Lechas Kačynskis imasi energingų, bet kol kas mažai rezultatyvių žingsnių, kad jo šalis būtų apsaugota nuo vieno tiekėjo kaprizų.

Aštuoneto iniciatyva

Kalbėti apie bendrą energetinę strategiją EK vadovybę tam tikra dalimi paskatino grupės Europos valstybių, dalis kurių netgi nepriklauso ES, iniciatyva.

Radijo stotis “Svoboda” pranešė, kad susibūrė koalicija šalių, kurios norėtų bent iš dalies atsisakyti Rusijos dujų. Austrijos, Vengrijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Rumunijos atstovai paragino Bendriją imtis priemonių, mažinant žemyno priklausomybę nuo Sibiro dujų.

Aštuonios valstybės mano, kad sausio pradžioje kilęs konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos parodė, jog koncerno “Gazprom” negalima laikyti patikimu partneriu.

Konkretūs sumanymai

Aštuonetas pateikė konkrečių sumanymų. Pavyzdžiui, Vengrija siūlo Kroatijai Adrijos jūros pakrantėje statyti saugyklą, kurioje būtų laikomos suskystintos dujos, tanklaiviais atgabentos iš Šiaurės Afrikos.

Vengrijos ekspertai apskaičiavo, kad tokio terminalo statyba kainuotų maždaug milijardą eurų. Budapešte tikimasi, kad prie šio projekto prisijungtų kitos valstybės, įskaitant Slovakiją ir Austriją.

Savo ruožtu Lenkija, nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto nukentėjusi labiausiai, siūlo Norvegijos firmoms Baltijos dugnu nutiesti dujotiekį. Pati Lenkija ketina pajūryje statyti suskystintų dujų saugyklą, tam entuziastingai pritaria Baltijos valstybės.

Analitikai iš karto pareiškė maną, kad aštuoneto sumanymams gali iškilti didelių keblumų dėl dviejų priežasčių. Pirma yra ta, kad Kroatija ir Rumunija dar nėra ES narės. Antroji - ta, kad Bendrijos didžiausiose valstybėse vis dar paplitusi nuomonė, jog apsirūpinti energetiniais ištekliais kiekviena valstybė turi individualiai.

Vokietijos pozicijai, kurios pagrindą iki šiol sudarė “dvišalio bendradarbiavimo modelis”, pritardavo Prancūzija, Belgija, Ispanija, Portugalija. Tiesa, ši pozicija pastaruoju metu iš dalies pasikeitė.

Vis dėlto nesutarimų Bendrijoje - gausu. Tai matydama, naujos iniciatyvos ėmėsi Lenkija.

Pasiūlyta saugumo sutartis

Agentūra AFP pranešė, kad Lenkijos ministras pirmininkas Kazimežas Marcinkevičius 32 ES ir NATO priklausančioms šalims išsiuntinėjo laišką, kuriame siūlė pasirašyti energetikos saugumo sutartį.

Kaip žurnalistams Varšuvoje sakė K.Marcinkevičius, sutartis, kurią pasirašiusios šalys įsipareigotų bendrai imtis atsako, jeigu jų energijos tiekimo sistemai iškiltų grėsmė, “remtųsi ta pačia idėja, kuria pagrįstas ir NATO aljansas”.

Lenkijos premjeras spaudos konferencijoje pateikė daugiau informacijos apie savo pasiūlymą, kuris remiasi “trijų muškietininkų” principu: “Vienas už visus - visi už vieną”.

K.Marcinkevičius teigė, kad jo siūloma iniciatyva atvira visiems, kas tik nori prisijungti, o pasirašiusios šalys “įsipareigotų laikytis solidarumo ir teikti abipusę pagalbą tuo atveju, jeigu vienos iš narių energetikos saugumui iškils grėsmė”. Jis pridūrė, kad sutartyje būtų numatyta bendrų energijos išteklių saugyklų statyba ir dujų, benzino bei elektros energijos perdavimo sistemų statyba.

Bet Lenkijos premjero pasiūlymas Briuselyje nebuvo net svarstytas. “Muškietininkai nutarė veikti pavieniui”, - taip ES vadovybės reakciją pakomentavo Lenkijos laikraštis “Gazeta Wyborcza”.

Po to, kai Lenkijos premjeras pateikė savo pasiūlymą, tarptautinėje arenoje įvyko svarbių permainų. Kai kurioms ES valstybėms didelį susirūpinimą sukėlė Rusijos sprendimas didelę dalį Sibiro dujų parduoti Kinijai. Tai nutarta V.Putino vizito Pekine metu.