Iranas netgi artimiausią ekonominę partnerę - Rusiją - vedžioja už nosies

Rusijos siekis tapti tarpininke, savotiška jungiančiąja grandimi tarp Vakarų ir musulmonų pasaulio, gali atsigręžti prieš Maskvą dideliu konfūzu, tvirtina interneto laikraštis “Utro.ru”.

Tokią išvadą laikraštis padarė po to, kai Teheranas derybas su Maskva dėl urano sodrinimo Rusijos teritorijoje atidėjo dar kartą ir vėl pradėjo sodrinti uraną savo įmonėse.

Nutarimas sodrinti uraną, smarkiai didinantis Irano konfrontaciją su Vakarais dėl mulų režimo branduolinių ambicijų, priimtas netrukus po to, kai Tarptautinė atominės energetikos kontrolės agentūra (TATENA) nusprendė Teherano branduolinės problemos sprendimą perduoti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybai, nurodo Amerikos laikraštis “New York Times”.

Pradėjo sodrinti uraną

Agentūra AFP pranešė, kad Iranas, Vakaruose dažniausiai vadinamas mulų režimu dėl visiško dvasiškių įsigalėjimo šalies politiniame gyvenime, pradėjo dėti urano žaliavą į centrifugas, kuriose ji paverčiama uranu, tinkamu branduoliniams reaktoriams arba atominėms bomboms. Šie darbai vykdomi iraniečių eksperimentinėje sodrinimo gamykloje Natanze.

Vienas Vakarų diplomatas nurodė, kad Iranas dar nepaleido visų centrifugų, bet “per pastarąsias dienas” įjungė kai kurias iš jų.

Sodrinimą JAV ir Europos Sąjunga laiko riba, kurios peržengti negalima, nes tai yra svarbus procesas siekiant pasigaminti branduolinį ginklą.

Centrifugų paleidimas - didelis Irano akibrokštas Vakarams, su kuriais Teheranas ginčijasi dėl savo branduolinės programos. Vašingtono nuomone, šia savo programa Iranas dangsto slaptą branduolinių ginklų kūrimo programą.

Iranas anksčiau įspėjo, kad atnaujins urano sodrinimą dar iki kitą mėnesį Vienoje vyksiančio TATENA posėdžio, kurio metu bus sprendžiama, ar rekomenduoti JT Saugumo tarybai imtis prieš Teheraną konkrečių veiksmų.

Derybas atidėjo

Antradienį Irano pareigūnai paskelbė, kad kelioms dienoms atidedamos derybos, kurių metu Rusija ketino pradėti realizuoti savo planą, pagal kurį branduolinis kuras Irano poreikiams būtų sodrinamas Rusijos teritorijoje. Šiam planui Teheranas iš esmės pritarė, derybos turėjo prasidėti vasario 16 dieną. Dabar jos nukeltos keturioms dienoms.

Irano valdžia aiškino, kad tai buvo padaryta todėl, kad ji iš Maskvos negavo oficialaus pasiūlymo derybas pradėti. Vėliau pasipylė prieštaringi pareiškimai. Vienuose jų buvo tvirtinama, kad Irano valdžia pritaria Kremliaus iniciatyvai, tuo tarpu kituose teigiama, kad tai - Vakarų sumanyta ir Rusijai primesta gudrybė siekiant šantažuoti Iraną ir mėginant atimti iš jo teisę toliau vykdyti branduolinius tyrimus.

“Atrodo, kad Iranas galutinai nusprendė atsisakyti taikaus sambūvio su Vakarais. Visi pastarieji šios valstybės veiksmai liudija, kad ji pasirinko konfrontacijos didinimo kelią. Iranas įsitikinęs, kad pasaulio bendruomenė nesiryš prieš jį griebtis ekonominių sankcijų, nes pramoninės valstybės tokiu atveju patirs didelių nuostolių, kai per sumaištį smarkiai pabrangs nafta”, - rašo “Utro.ru” ir nurodo, kodėl Teheranas taip įžūliai elgiasi.

“Iranas, atrodo, suinteresuotas tuo, kad visi “pergalingo” karo su Vakarais laurai atitektų būtent jam, o ne kitoms musulmonų šalims, toje priešpriešoje atvirai nedalyvaujančioms. Tai reiškia, kad Teheranui jau nereikia jokios tarpininkės, kuri galėtų teikti paramą Iranui tarptautinėje arenoje.

Dar daugiau, dabar Iranas su Rusija kalba ultimatumų kalba, įspėdamas nežengti “nedraugiškų žingsnių” ir gąsdindamas daugiamilijoninių kontraktų nutraukimu. Maskva gali patekti į didelį konfūzą”, - rašo laikraštis.

Dvi pralaimėjusios valstybės

Panašios nuomonės laikosi ir JAV laikraštis “Chicago Tribune”. “Kai Rusija ir Kinija sutiko Irano atominės programos svarstymą perduoti JT Saugumo tarybai, jos pasiekė, kad šio klausimo nagrinėjimas būtų atidėtas vienam mėnesiui. Abi šios valstybės tikėjosi, kad Teheranas per tą laiką supras, jog spyriojimosi atveju tarptautinės sankcijos - neišvengiamos. Todėl, manė Maskva ir Pekinas, jis iš savo atominių objektų nešalins tarptautinių organizacijų stebėjimo įrangos, priims Rusijos pasiūlymą, kaip įveikti krizę, ir atsisakys savarankiškai sodrinti uraną. Bet Rusija ir Kinija pralaimėjo, ir netgi “sausu” rezultatu”, - konstatuoja “Chicago Tribune”, paskelbęs straipsnį, pavadintą gana originaliai - “Iranas prezidentui Putinui sako: “Pasitrauk”.

Irano prezidento Mahmudo Achmadinedžado pastarųjų dienų pareiškimai liudija, kad jo šalis gali nutraukti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį. Ir netgi su mulų režimu artimai bendradarbiaujančioms valstybėms, įskaitant Rusiją, sunku ko nors griebtis, kad atitrauktų Teherano ranką nuo išsvajotosios atominės bombos.

“Derybose su Rusijos atstovais prezidentas M.Achmadinedžadas nesistengia būti malonus, tuo stebindamas netgi labai karingai nusiteikusius mulas. Iranas savo artimiausiam ekonominiam partneriui iš esmės sako, kad iraniečiams nepriimtinas joks variantas. Mulos tarsi tyčia provokuoja Rusiją ir Kiniją, kad jos stotų prieš Iraną išvien su kitomis JT Saugumo tarybos narėmis”, - rašo Amerikos laikraštis.

Jis priduria, jog prireiks vos kelių dienų, kad būtų įsitikinta, ar prezidentas Vladimiras Putinas nepateko į konfūzą, susidėjęs su mulų režimu.

Parama grupuotei “Hamas”

Iranas stumia Maskvą į keblią padėtį ne tik dėl jo atominių ambicijų. Teheranas paskelbė, kad jo remiamas palestiniečių radikalų judėjimas “Hamas” jokiu būdu neatsisakys savo programos, kurios vienas pagrindinių punktų - Izraelio valstybės sunaikinimas - ir kad ši grupuotė toliau vykdys teroro aktus prieš izraeliečius. Mulų režimas pažadėjo suteikti palestiniečių autonomijai, kurią netrukus valdys “Hamas”, kasmetinę milijardo dolerių paramą, jeigu ją nutrauks Vakarai.

Tokiu atveju Rusijos derybos su “Hamas”, kurios turėtų įvykti vasario pabaigoje, pasmerktos žlugti, konstatuoja britų BBC.

Susidariusioje situacijoje Rusija Irano rankose vėl tampa įrankiu. Mainais Maskva negauna nieko, nes “Hamas” orientuosis į Iraną, o ne į Rusiją, kuri musulmonų pasauliui pasiūlyti neturi nieko, išskyrus tarpininkės paslaugas, savo ruožtu rašo “Utro”.