Moldovos parlamentas paleido proeuropietiškos premjerės vadovaujamą vyriausybę

Balsavimą inicijavo prorusiška partija, lojali Igoriui Dodonui, šios tarp Rumunijos ir Ukrainos esančios valstybės vadovui.

Krizę išprovokavo koalicijos partnerių nesutarimai praėjusią savaitę, kai M. Sandu buvo suteikti įgaliojimai paskirti generalinį prokurorą, nepasitarus su I. Dodono neoficialiai vadovaujama partija.

Moldova, viena neturtingiausių Europos valstybių, prieš tapdama Sovietų Sąjungos respublika ir, vėliau, paskelbdama nepriklausomybę buvo Rumunijos dalis. Jai priklauso Rusijos remiamas separatistinis Uždniestrės regionas.

Šalį nuolat krečia politinės krizės. Nuo šios vasaros šaliai vadovavo precedento neturinti koalicinė prorusiškų ir proeuropietiškų jėgų vyriausybė.

Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir Rusijos palaikomą vyriausybę sudarė I. Dodono Socialistų partija ir M. Sandu proeuropietiškas aljansas ACUM.

Darbą baigianti centro dešinių politinių pažiūrų vyriausybės vadovė M. Sandu yra buvusi švietimo ministrė, anksčiau dirbusi Pasaulio banke. I. Dodonas 2006–2009 metais buvo tuometinės komunistinės vyriausybės ekonomikos ministras.

Koalicija siekė nutraukti įtakingų šalies oligarchų, ypač Demokratų partijai vadovaujančio Vlado Plahotniuco (Vlado Plahotniuko), dominavimą Moldovos politikoje.

V. Plahotniuco partija antradienį taip pat balsavo už nepasitikėjimą vyriausybe.

Šimtai prie parlamento susirinkusių M. Sandu šalininkų skandavo įvairius šūkius, smerkiančius parlamento sprendimą paleisti kabinetą. Tuo metu vyriausybės vadovė susirinkusiems pažadėjo „kovoti iki galo“, pranešė vietos žiniasklaida.

Dabar parlamento partijos pradės derybas dėl daugumos vyriausybės formavimo. Po konsultacijų su partijomis prezidentas turės paskirti naują kandidatą ir pavesti jam sudaryti vyriausybę.

Vasarį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose nė viena partija neužsitikrino daugumos parlamente, o birželį M. Sandu suformavus vyriausybę, baigėsi ilgus mėnesius trukusi politinė sumaištis.

Tačiau dabar koalicija žlugo. Didelę įtaką jos subyrėjimui turėjo ideologiniai ir kalbiniai skirtumai, atspindintys padėtį visoje šalyje.

Dalis šios 3,3 mln. gyventojų turinčios valstybės gyventojus pasisako už glaudesnius ryšius su Rusija, o kita – siekia lygiuotis į Europos Sąjungą.