Jau 1990 metais sovietų žvalgyba įspėjo Kremlių: Šiaurės Korėja pasigamino pirmąjį branduolinį užtaisą  

Pasaulio žiniasklaida Šiaurės Korėją pavadino labai taikliai: agresyvi elgeta. Visiškai nuskurdusi, nuolat badaujanti šalis dabar įžūliai reketuoja kaimynines šalis ir Vakarų valstybes: norit, kad nemosuočiau atominiu vėzdu, duokit visko, ko mums reikia.  

Apetitas ateina bevalgant  

Prieš aštuonerius metus tarp Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų, tarpininkaujant Japonijai ir Pietų Korėjai, buvo sudarytas toks susitarimas: Pchenjanas nutraukia visas atomines programas mainais į didelius kiekius mazuto, kuris gyvybiškai reikalingas stalinistinės šalies ūkiui.

Dabar apžvalgininkai teigia, kad tuomet buvo padaryta taktinė klaida. Šiaurės Korėja susitarimą įvertino kaip kaimyninių šalių ir Vakarų valstybių silpnumą. Pernai Pchenjanas nutarė, kad jo atominių programų ribojimu suinteresuotas šalis galima dar kartą paspausti. Kai šios spaudimui nepasidavė, komunistinis režimas paskelbė, jog jis pasitraukia iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.

Tai reiškė, kad Pchenjanas turi laisvas rankas: gali toliau vykdyti atomines programas, pardavinėti kitoms valstybėms branduolines technologijas bei su jomis susijusias medžiagas ir t.t. Kilo pavojus, kad tos medžiagos per kitas šalis - Iraką, Iraną ar Libiją gali patekti tarptautiniams teroristams.

Šioje situacijoje itin nejaukiai pasijuto Maskva. Būtent ji dešimtmečiais daug padėjo Šiaurės Korėjai plėtoti atomines programas.  

Paskelbė aliarmą  

Maskvos savaitraštis “Novoje vremia” publikacijoje “Uždelsto veikimo bomba” paskelbė, kad dar 1990 metais sovietų žvalgyba informavo Kremlių, jog Šiaurės Korėjoje pagamintas pirmasis atominis užtaisas.

Tada, anot savaitraščio, KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas politbiurui raštu pranešė: “Enbone sukurtas pirmasis atominis užtaisas. Jį išbandyti kol kas neplanuojama, siekiant nuslėpti šį faktą nuo pasaulio bendruomenės ir nuo branduolinius tyrimus kontroliuojančių tarptautinių organizacijų”.

Šį pranešimą vėliau patvirtino iš Šiaurės Korėjos į Vakarus 1994 metais pabėgęs atomininkas Kim Dai Ho. Jis pranešė, jog 1988 metais komunistinis režimas pasigamino tiek plutonio, kad jo pakanka mažiausiai kelioms bomboms. Tačiau netrukus triukšmas aprimo. Samprotauta maždaug taip: na, ir kas, kad ši nuskurdusi šalis turi atominę bombą. Bet ką ji su ja darys? Juk ji neturi gabenimo priemonių.  

Ištiko šokas  

Po ketverių metų pasaulį ištiko šokas, kai 1998-ųjų rugpjūčio pabaigoje Šiaurės Korėja išbandė balistinę (trijų pakopų) raketą “Taelotong”, kuri, perskridusi vos ne išilgai Japoniją, nukrito į Ramųjį vandenyną.

Pchenjanas tada oficialiai pranešė, kad tai buvo nesėkmingas mėginimas paleisti dirbtinį Žemės palydovą. Bet jau tada tapo aišku, kad komunistinis režimas tapo pavojingas, ypač kaimyninėms šalims, pirmiausiai Pietų Korėjai ir Japonijai.

Praėjo dar keleri metai, ir dabar tapo žinoma, kad Šiaurės Korėjos raketos gali pasiekti ne tik jos mirtino priešo - Jungtinių Valstijų - bazes Japonijoje ar Guamo saloje, bet ir pačią Ameriką.  

Rusijos ekspertas neabejoja  

Ar Šiaurės Korėja turi atominį ginklą? Šiuo klausimu ekspertai neturi vieningos nuomonės. Bet vis dėlto dauguma jų mano, kad Pchenjanas turi atominį vėzdą, nors ir primityvų.

“Novoje vremia” klausė žinomo Rusijos mokslininko Aleksejaus Jablokovo, ar, jo nuomone, Šiaurės Korėja apsiginklavo branduoline bomba.

“Žinoma, kad apsiginklavo. Dabar galima klausti konkrečiau: kiek Pchenjanas turi tų bombų? Bet pats faktas - akivaizdus. Kodėl amerikiečiai taip atkakliai su Šiaurės korėjiečiais derasi: nutraukit savo atominę programą, mainais duosim mazuto, ryžių, ko tik panorėsit! Kodėl amerikiečiai taip elgiasi? Ogi todėl, kad žino, jog Pchenjanas turi atominį ginklą”.  

Pažeidė sutartį  

Pastaroji krizė kilo praėjusį rudenį, kai Pchenjanas prisipažino vykdąs urano sodrinimo programą. Tokie veiksmai pažeidė 1994-ųjų sutartį.

Negana to, komunistinis režimas gruodį išvarė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorius ir paleido iki tol uždarytą reaktorių, kuriame galima gaminti ginklams tinkantį plutonį.

Pchenjanas taip pat pagrasino atnaujinti balistinių raketų bandymus bei įspėjo, kad jeigu Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryba nutars paskelbti jam ekonomines sankcijas, tai jis tokį žingsnį įvertins kaip karo paskelbimą ir imsis atitinkamų priemonių.  

Sankcijų nereikalaus  

Reuters-BNS. JAV nereikalaus JT Saugumo taryboje skubiai paskelbti ekonomines sankcijas Šiaurės Korėjai, dėl to, kad Pchenjanas atnaujino branduolinę programą, pareiškė Vašingtono atstovas.

JAV atstovas ypatingiems politiniams reikalams JT Ričardas Viljamsonas sakė žurnalistams, kad problemą reikia spręsti “sistemingai ir diplomatiniu keliu”.

Tačiau Šiaurės Korėja, įspėjusi, jog vertins JT sankcijas kaip “karo paskelbimą”, pavadino JAV pareiškimą “nevertu pasitikėjimo” ir apkaltino Vašingtoną kasdien keičiant savo įsitikinimus.

Pareiškimais JT būstinėje pasikeista kitą dieną po to, kai TATENA valdyba pritarė rezoliucijai, kad Šiaurės Korėja pažeidė branduolinio saugumo principus, ir perdavė šią bylą Saugumo tarybai. TATENA vadovas Mohamedas el Baradėjus sutinka su R.Viljamsono nuomone, kad pasaulio bendrijai nėra reikalo skubėti skelbti sankcijų Šiaurės Korėjai, kol neišnaudotos visos diplomatinio sureguliavimo galimybės.

Tačiau TATENA vadovas pabrėžė, kad laikas, skirtas ieškoti taikių sprendimų, nėra neribotas.

“Daugelis šalių visiškai aiškiai davė suprasti, jog diplomatinio sureguliavimo laikas nesitęs amžinai, ir jeigu nebus pažangos šiuo klausimu, daugelis ims ieškoti kitų kelių”, - sakė M.el Baradėjus.

Pchenjanas reikalauja tiesioginio dialogo su Vašingtonu ir, pasak KLDR ambasadoriaus Jungtinėse Tautose Pak Gil Jono, ne itin ima į galvą dėl bylos perdavimo Saugumo tarybai.