F. Merzas, kuris antradienį antruoju balsavimu buvo išrinktas Vokietijos kancleriu, visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad norėjo „atkurti žmonių pasitikėjimą politiniu centru ir užtikrinti, kad jie nebemanytų, jog reikia balsuoti už tokią partiją kaip AfD“.

Pasak jo, naujoji koalicija, kurią sudaro F. Merzo konservatyvusis CDU/CSU aljansas ir centro kairės Socialdemokratų partija (SPD), AfD rinkėjams suteiks galimybę „grįžti į politinį centrą“.

AfD pasiekė nemažai rinkimų laimėjimų iš dalies pasinaudodama didėjančiu susirūpinimu dėl imigracijos Vokietijoje tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika išgyvena nuosmukį.

Vasarį vykusiuose rinkimuose ji surinko daugiau kaip 20 proc. balsų ir nusileido tik F. Merzo konservatyviems krikščionims demokratams, ir taip  tapo didžiausia šalies opozicine partija.

Praėjusią savaitę Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba pripažino AfD dešiniųjų ekstremistine grupe ir apkaltino ją siekiu pakenkti šalies demokratijai.

AfD ėmėsi teisinių veiksmų dėl šio priskyrimo.

Šis žingsnis paskatino naujus raginimus uždrausti AfD, tačiau F. Merzas nenorėjo atsakyti, ką planuoja daryti.

Naujoji koalicija nuspręs, ar siekti uždrausti AfD, tik „po kruopštaus apsvarstymo“, ARD sakė F. Merzas.

„Tačiau net jei prieisime prie šios išvados, problema nebus išspręsta, – sakė jis. – Turime užtikrinti, kad būtų pašalintos tokio rinkėjų elgesio Vokietijoje priežastys“.

F. Merzas pažadėjo griežtai apriboti nelegalią migraciją, iš dalies siekdamas sumažinti AfD patrauklumą.

Dėl šio vidaus žvalgybos tarnybos žingsnio kilo įnirtingas diplomatinis ginčas su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija.

Sprendimą partiją priskirti prie dešiniųjų ekstremistų grupių JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio (Marko Rubijo)  pavadino „užmaskuota tironija“, o viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) apkaltino Vokietiją vėl statant Berlyno sieną.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija atmetė JAV kritiką ir teigė, kad sprendimas priimtas atlikus „išsamų ir nepriklausomą tyrimą“.