Maskvos pastangas sužlugdyti olimpiadą atremianti Prancūzija suėmė „virėją“ iš Rusijos

Tai sustiprino prancūzų susirūpinimą, kad Maskva iš toli siekia pakirsti tarptautinį renginį.

1984 m. gimęs vyras šią savaitę buvo sulaikytas savo namuose Paryžiuje, jis įtariamas „perdavęs žvalgybos informaciją užsienio valstybei, kad pakurstytų priešiškumą Prancūzijoje“, sakoma antradienį paskelbtame prokurorų pranešime.

Laikraštis „Le Monde“ pranešė, kad policija jo bute rado „diplomatinio susidomėjimo“ dokumentų, įtariama, kad jis dirba Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) žvalgyboje.

Prieš tai jis pasirodydavo realybės televizijos laidose ir dirbo virėju Prancūzijos slidinėjimo kurorte.

„Labai tvirtai manome, kad jis ketino organizuoti destabilizavimo, trukdymo, šnipinėjimo operacijas“, – trečiadienį televizijai BFM sakė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas ir pridūrė, kad asmuo „perduotas teisingumo sistemai, kuri galės patvirtinti policijos įtarimus“.  

G. Darmaninas sakė, kad Paryžiaus policija suėmė „kitus asmenis iš Rusijos“ ir kad Prancūzijos valdžia atkreipė dėmesį į dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama sukelti baimę ir diskredituoti penktadienį Paryžiuje prasidėsiančias  žaidynes.

Ministro žodžiais, viename vaizdo įraše tariamai palestiniečių organizacija „Hamas“ skelbia, jog per ateinančias kelias dienas bus įvykdytas išpuolis, nes Prancūzija ketina priimti Izraelio sportininkus.

„Nesame tikri, bet atrodo, kad jis suklastotas ir platinamas Kremlių ir Rusiją palaikančių kanalų“, – sakė G. Darmaninas.

Prancūzijos valdžia sustiprino budrumą ir rengiasi kibernetinėms atakoms, dezinformacijos ir kitoms slaptoms operacijoms.

Beveik visi Maskvos atletai pašalinti iš Paryžiaus olimpinių žaidynių dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, tik 15 sportininkų varžysis su neutralia vėliava.

Savaitgalį G. Darmaninas atskleidė, kad Paryžius atmetė „didelį skaičių“ Rusijos piliečių prašymų suteikti akreditaciją dirbti per žaidynes dėl įtarimų, kad šie neva žurnalistai gali būti slapti šnipai.

Daugeliui rusų taip pat neleista būti savanoriais.

Pastaraisiais mėnesiais dėl kelių didelio atgarsio sulaukusių įvykių, skirtų paveikti viešąją nuomonę, Prancūzijos pareigūnai irgi dūrė pirštu į Maskvą.

Birželį prie Eifelio bokšto buvo palikti karstai su užrašu „Prancūzijos kariai Ukrainoje“, gegužę Paryžiaus Holokausto memorialas buvo pažymėtas raudonomis rankomis, o spalį, netrukus po „Hamas“ teroristų atakos prieš Izraelį, išprovokavusios tebesitęsiantį karą Gazos Ruože, pastatai Paryžiaus regione buvo paženklinti Dovydo žvaigždėmis, vėliau buvo suimti du moldavai, įtariami dirbę FST.

Susirūpinimą dėl sprogdinimų sukėlė Rusijos ir Ukrainos pilietybę turinčio vyro suėmimas birželį viešbutyje prie Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto.

Vyras susižalojo sprogmeniu savo kambaryje, tyrėjai vėliau atskleidė, kad jis planavo sabotažą ir ketino padėti sprogmenį prie parduotuvės Paryžiuje, pranešė „Le Monde“.

Rusija neigia prisidėjusi prie sąmokslų, kuriuos jai priskiria Prancūzijos pareigūnai.

Maskva pavadino atsisakymą suteikti akreditacijas per žaidynes norėjusiems dirbti žurnalistams „žiniasklaidos laisvės pažeidimu“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, balandį paklaustas, ar olimpinės žaidynės bus Rusijos taikinys, atsakė dėl to neturįs „jokių abejonių“.