Interviu Prancūzijos regioniniams laikraščiams E. Macronas sakė, kad Paryžius „nesirengia siųsti į frontą sausumos pajėgų, kurios dalyvautų konflikte Ukrainoje“, bet svarsto su savo sąjungininke Didžiąja Britanija pasiųsti „ekspertus ar net karius ribotu mastu, bet ne į zonas, kuriose vyksta konfliktas“.

Toks žingsnis „sustiprintų ukrainiečius ir parodytų solidarumą. Štai apie ką mes mąstome su britais“, sakė jis.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris jau anksčiau sakė, kad Londonas yra pasirengęs siųsti karius. 

Išsamūs E. Macrono komentarai buvo paskelbti po to, kai prezidentas D. Trumpas pribloškė Europą, po beveik trejus metus trunkančios Rusijos invazijos į Ukrainą pakeitęs JAV politiką ir atnaujinęs diplomatiją su Kremliumi, kad susitartų dėl konflikto pabaigos.

D. Trumpas „kuria strateginę dviprasmybę prezidentui Putinui“, pasitelkdamas „labai griežtus žodžius“ ir sudarydamas „neapibrėžtumą“, kuris „gali padėti daryti spaudimą“, sakė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas, kadaise ne kartą kalbėjęsis su V. Putinu, bet nuo 2022 m. su juo nebendravęs, pridūrė, kad ir pats yra pasirengęs su juo kalbėtis, „kai tai bus tinkama būsimų derybų cikle“.

Drauge E. Macronas pabrėžė, kad siekiant ateityje suteikti Kyjivui saugumo garantijas reikalinga Vašingtono parama. „Atsižvelgiant į tai, kad Rusija yra branduolinė valstybė, Europos partnerėms tai yra esminis dalykas“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas taip pat iškėlė mintį, kad pagal Jungtinių Tautų mandatą palei fronto liniją Ukrainoje galėtų būti surengta taikos palaikymo operacija. 

E. Macronas sakė, kad naujos derybos „su keliomis Europos ir ne Europos valstybėmis“ įvyks trečiadienį. Prieš tai pirmadienį jis Paryžiuje surengė skubų kelių svarbių Europos šalių susitikimą.