Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri atsisakė sosto

Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri atsisakė sosto (Atnaujinta)

2025-10-03 11:44
BNS inf.

Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri penktadienį atsisakė sosto, kurį perims jo sūnus Guillaume'as.

Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri atsisakė sosto
Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri atsisakė sosto / Scanpix nuotr.

70 metų Henri ketvirtį amžiaus tarnavo mažytėje kunigaikštystėje Europos širdyje, atlikdamas daugiausia simbolinį vaidmenį. 43 metų Guillaume'as bus karūnuotas vėliau penktadienį vyksiančioje ceremonijoje ir pasveikins visuomenę Didžiojo kunigaikščio rūmų balkone, šalia jo bus karališkoji šeima.

Henri atsisakė sosto per ceremoniją Didžiojo kunigaikščio rūmuose. 43 metų Guillaume'as, vilkėdamas žalią karinę uniformą su geltona juosmens juosta, netrukus buvo karūnuotas ir prisiekė Liuksemburgo konstitucijai 60 išrinktų Deputatų rūmų, kunigaikštystės parlamento, narių akivaizdoje.

Naujasis didysis kunigaikštis pasveikins visuomenę iš balkono, iš kurio atsiveria vaizdas į centrinę aikštę, kartu su savo šeima, įskaitant žmoną, Belgijoje gimusią grafienę Stephanie de Lannoy ir sūnus, penkerių metų princą Charles'ą ir dvejų metų princą Francois.

Vėliau penktadienį naujasis didysis kunigaikštis surengs vakarinį iškilmingą priėmimą svečiams, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį.

Perėmęs valdžią, Guillaume'as apkeliaus savo nedidelę šalį, o iškilmės baigsis sekmadienio mišiomis su arkivyskupu Jeanu-Claude'u Hollerichu Liuksemburgo Dievo Motinos katedroje.

Liuksemburgas, viena mažiausių ir turtingiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių, yra finansų milžinė, kurioje įsikūrusios svarbios Bendrijos institucijos, tokios kaip Europos Teisingumo Teismas ir Europos investicijų bankas.

XVII–XIX amžiuje nuo dabartinės Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos atsiskyrusi valstybė yra parlamentinė demokratija, kurios valstybės vadovas yra didysis kunigaikštis, panašiai kaip Jungtinės Karalystės karalius Karolis III arba Belgijos karalius Pilypas.

Guillaume'as bus septintasis Liuksemburgo didysis kunigaikštis nuo 1890-ųjų, kai buvo įkurta šiuolaikinė monarchija.

Istorikas ir Liuksemburgo universiteto profesorius Christophas Brullas teigė, kad didžiojo kunigaikščio pozicija yra labai svarbi protokolui, kaip ir ambasadorių akreditavimas, „tačiau vyriausybė, o ne didysis kunigaikštis užduoda pagrindines gaires politiniame gyvenime“.

Ch. Brullas teigė, kad visų neramumų šalyje ir užsienyje akivaizdoje, Guillaume'as imsis labai tradicinio vaidmens.

„Jo manevravimo laisvė ar teisė veikti yra lygi nuliui. Taigi vienintelė jo galia yra žodžio ar žodžių galia. Dėl viso kito didysis kunigaikštis liks politiniu simboliu“, – sakė jis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų