Lietuviai jau nebesiveržia pigiau apsipirkti į Lenkiją: kiek dabar čia kainuoja būtiniausios prekės?

„Statybines žiūrėjome, tai tikrai brangu. O maistas – nėra, kad brangiau, – kažkiek pigiau, bet... Tik tiek, kad labai gerai – žmonių visai nėra“, – sakė žurnalistų kalbinta moteris.

„Neapsimoka maisto prekių pirkti – Lietuvoje gerai jau viskas. Pažiūrėkite, kokios kainos Lenkijoje“, – įsitikinę sutikti vyrai.

Tautiečiai skaičiuoja, kas Lenkijoje dar pigiau, ir ką pirkti apsimoka. „Alų perku“, „Vaisai nuo sąnarių pas mus kainuoja daugiau nei šimtas eurų, o čia – per pusę – 70 eurų“. – detalizavo sutikti lietuviai.

Pavyzdžiui, būtiniausių prekių krepšelis atrodo taip: Lenkijoje kilogramas bulvių kainuoja 0,75 euro, kepalas duonos – 0,89 euro, dešimt kiaušinių – 1,10 euro, litras pieno –1,12 euro. 

Lenkijoje dirbantys lietuviai verslininkai neslepia, kad kainos tiek lietuviškų, tiek lenkiškų prekių didėjo. „Lenkijoje viskas auga sparčiai taip pat – infliacija yra“, – sakė parduotuvės „Valdi“ vadovas Edvinas Krakauskas. „Prekės pabrango, žinokite, atsimenu, kad vytinta mėsa, kainavusi 30 zlotų, buvo brangiausia, o dabar jau daugiau nei 40 zlotų – pabrango žymiai“, – teigė „GS“ kooperatyvo direktorius Robertas Makauskas.

Prekės pabrango, žinokite, atsimenu, kad vytinta mėsa, kainavusi 30 zlotų, buvo brangiausia, o dabar jau daugiau nei 40 zlotų – pabrango žymiai.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad brangimas matyti, bet silpstant zloto kursui skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos dabar didžiausias istorijoje. „Kainų skirtumas skaičiuojant eurais tarp Lietuvos ir Lenkijos auga ir šiuo metu jis yra didžiausias per visą istoriją – siekia 17 proc. Jei kalbant grynai apie vartojimo prekių kainas, tai vidutiniškai kainos Lenkijoje yra 17 proc. mažesnės nei Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.

Verslininkai skundžiasi po karantino sulaukiantys vis mažiau pirkėjų iš Lietuvos. „Kai uždarė sienas, tai nuo to laiko ir prasidėjo. Dar sienos yra kažkiek atidarytos, bet jei jau atvažiuoja, tai pavieniai“, – atviravo parduotuvės „Valdi“ vadovas E. Krakauskas. „Žmonės iš Lietuvos žymiai mažiau perka“, – jam antrino GS“ kooperatyvo direktorius R. Makauskas.

Vos už keliasdešimt kilometrų nuo Lenkijos sienos – Kalvarijoje gyvenantys žmonės sako nematantys prasmės važiuoti į Suvalkus. Ne tik dėl kainų, bet ir viruso grėsmės. „Šiuo metu statybinių medžiagų poreikis yra, bet kiek išsiaiškinau – kainos labai panašios, todėl neplanuoju važiuoti“. „Seniau važiuodavome, dabar nebevažiuojame, nes ir čia visko yra“, – kalbėjo gyventojai.

Punsko vicemeras sako, kad gali nutikti taip, kad iš Lenkijos teks važiuoti į Lietuvą. „Aš taip galvoju, kad gali būti, kad mes į Lietuvą važiuosime apsipirkti. Gali būti taip, kai mes prieš dešimt penkiolika metų važiuodavome į Lietuvą, nes buvo pigiau. Manau, kad taip gali būti, sunku pasakyti, bet eina ta linkme“, – svarstė Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis.

Ekonomistas sako, kad taip nutiktų, jeigu: „Investuotojų pinigai suplūstų į Lenkiją, tai tada gali Lenkijos konkurencingumas pakankamai greitai ištirpti, nes infliacija yra pakankamai didelė, ir jei dar kursas pakankamai sustiprėja, kad ir keliais procentais, tada atotrūkis sumažėtų pakankamai ženkliai – galbūt netgi būtų dviženklis, ir tada paskata vykti į Lenkiją sumažėtų“, – sakė Ž. Mauricas.

Liepos mėnesį prie pasienio arčiausiai esančiuose Lietuvos miestuose važinėjo populiariausių Lenkijos tinklų mašinos su reklaminiais stendais, raginančius atvykti apsipirkti į Suvalkus.