- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kontroliuojamas Lenkijos Seimas antradienį priėmė įstatymą, atveriantį kelią atimti laipsnius iš komunistinio režimo karininkų.
Naujajame teisės akte sakoma, kad laipsniai gali būti atimti iš visų asmenų, tarnavusių kariuomenėje 1943–1990 metais ir veikusių. Ši tvarka taikoma tiek tebegyvenantiems, tiek mirusiems asmenims.
„Ar norime gyventi kitoje komunistinėje Lenkijoje, ar nepriklausomoje Lenkijoje?“ – įstatymų leidėjų klausė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).
„Mes norime gyventi laisvoje Lenkijoje. Štai kodėl nesitaikstysime su sovietiniais generolais“, – pridūrė jis. Tuo metu PiS deputatai skandavo „Šalin komunistus!“
Tačiau opozicinės Šiuolaikinės partijos („Nowoczesna“) įstatymų leidėjas Krzysztofas Mieszkowskis (Kšyštofas Meškovskis) sakė, kad šis teisės aktas yra „politinė nekrofilija“.
Opozicija taip pat kaltina PiS, kad konservatoriai nedrįso pateikti šios iniciatyvos, kol tebebuvo gyvas generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis) – 1981 metais karo padėtį Lenkijoje įvedęs komunistinis lyderis.
Jis mirė 2014-aisiais, būdamas 90 metų. Buvęs W. Jaruzelskio kabineto vidaus reikalų ministras generolas Czeslawas Kiszczakas (Česlavas Kiščakas) mirė 2015-aisiais.
Jiedu buvo 1981 metų karo padėties dekreto pagrindiniai kūrėjai. Šiuo dokumentu siekta nuslopinti laisvosios profesinės sąjungos „Solidarumas“ rengtus streikus ir protestus, kėlusius pavojų režimui.
Iki 1983 metų trukusią karo padėtį temdė tūkstančių žmonių areštai ir persekiojimai, taip pat incidentas, kai per streiką vienoje anglių kasykloje saugumo pajėgos pradėjo šaudyti į darbininkus ir devynis jų nukovė.
Abu generolai 1989 metais galiausiai atsisakė valdžios pagal vadinamąjį Apskritojo stalo susitarimą su „Solidarumu“. Šis žingsnis vėliau padėjo paspartinti komunistinių režimų griūtį kitose Rytų Europos šalyse.
W. Jeruzelskis ir Cz. Kiszczakas pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Jie buvo teisiami, bet taip ir nenubausti už režimo nusikaltimus.
Priėmė antisemitizmą smerkiančią rezoliuciją
Lenkijos Seimas antradienį, per 50-ąsias buvusios komunistinės valdžios antisemitinės kampanijos metines, priėmė antisemitizmą smerkiančią rezoliuciją, pranešė visuomeninis transliuotojas.
1968 metų kampanija prasidėjo po grumtynių dėl valdžios komunistų partijoje, kurias iš dalies išprovokavo visoje šalyje vykusios studentų demonstracijos prieš žiniasklaidos cenzūrą ir reikalavimai užtikrinti akademines laisves. Dėl tos kampanijos iki 20 tūkst. Lenkijos žydų buvo priversti emigruoti.
Lenkijos Seimo rezoliucijoje reiškiama pagarba visiems, kas prieš 50 metų kovojo už laisvę ir demokratiją.
Rezoliucijoje taip pat smerkiami komunistai, suorganizavę 1968 metų kovo antisemitinį persekiojimą, ir dėkojama tiems, kas anuomet parodė solidarumą su persekiotais žmonėmis.
Rezoliucijoje sakoma, kad prisimindamas “dramatišką Lenkijos žydų, kuriuos komunistų valdžia 1968 metais privertė emigruoti iš Lenkijos, padėtį“, Seimas „reiškia savo tvirtą nepritarimą visoms anstisemitizmo apraiškoms“.
Žemieji parlamento rūmai taip pat išreiškė savo solidarumą su Lenkijos piliečiais, kuriuos persekiojo komunistų režimas, nepriklausomai nuo jų tautybės, religinių įsitikinimų ir gyvenamosios vietos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dar keturi vaikai grąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją
Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar keturi 3-17 metų amžiaus vaikai, tarp jų – vienas vaikas, netekęs tėvų globos. ...
-
Armėnijoje tūkstančiai žmonių mitingavo prieš premjerą
Tūkstančiai žmonių Armėnijoje trečiadienį surengė mitingą, reikalaudami ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo, nepatenkinti dėl jo politikos Azerbaidžano atžvilgiu. ...
-
Irano prezidentas pažadėjo smogti Izraeliui dar stipriau, jei šis imsis atsakomųjų veiksmų
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) trečiadienį pareiškė, kad Teheranas „neketina kariauti“, tačiau pažadėjo smogti stipriau, jei Izraelis imsis atsakomųjų veiksmų dėl raketų atakos. ...
-
J. Bidenas sako nepritariantis galimam Izraelio smūgiui į Irano branduolinius objektus
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nepritartų Izraelio smūgiui, kurio tikslas būtų sunaikinti Irano branduolinius objektus keršijant už naujausią Teherano raketų ataką. ...
-
Vokietijos kancleris O. Scholzas dar kartą patvirtino savo ketinimus siekti perrinkimo
Nepaisydamas prastų reitingų, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą patvirtino savo ketinimus kitąmet siekti perrinkimo. ...
-
V. Putinas įteisino į karą užverbuotų teisiamųjų paleidimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį teisiamieji gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jie pasirašys karinės tarnybos sutartį arba bus mobilizuoti, praneša „Laisv...
-
Baltieji rūmai: JAV ir G-7 narės vienareikšmiškai smerkia Irano raketų ataką2
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Didžiojo septyneto (G-7) narės vienareikšmiškai smerkia Irano raketų ataką prieš Izraelį, ir pridūrė, jog svarsto galimybę Teheranui taikyti naujas sankcij...
-
EASA visoms Europos skrydžių bendrovėms pataria vengti Irano oro erdvės
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) trečiadienį patarė visoms Europos skrydžių bendrovėms po Teherano išpuolio prieš Izraelį vengti Irano oro erdvės. ...
-
Ukraina pasipiktino TOK pareigūno komentarais apie Rusiją
Kyjivas antradienį papriekaištavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pareigūnui, užsiminusiam, kad Rusija gali būti greitai vėl priimta į organizaciją, jei pradės laikytis jos taisyklių. ...
-
G-7: vis dar įmanomas diplomatinis sprendimas dėl krizės Artimuosiuose Rytuose1
Didžiojo septyneto (G-7) atstovai trečiadienį nurodė, vis dar įmanoma diplomatiniu būdu išspręsti krizę Artimuosiuose Rytuose. ...