Ši tragedija, per kurią žuvo visi 96 lėktuve buvę žmonės, iki šiol smarkiai veikia Lenkijos nacionalinę savimonę ir tebekursto kontroversijas ir kaltinimus.

Konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), žuvusio prezidento brolis dvynys, ir premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) penktadienį dalyvavo Varšuvoje surengtoje vainikų padėjimo ceremonijoje prie L. Kaczynskio paminklo centrinėje Pilsudskio aikštėje.

Padėjus vainikus buvo sukalbėta trumpa malda, tačiau oficialių kalbų nebuvo.

J. Kaczynskis visuomeniniam radijui sakė, kad jo brolis buvo „centrinė figūra“ Lenkijos politikoje ir kai kurių svarbių pokyčių šalyje „varomoji jėga“.

Velionio prezidento palikimas tebegyvuoja, „nors jo paties nebėra su mumis“, – sakė PiS lyderis.

Dalyvaujant aukšto rango pareigūnams vainikai taip pat buvo padėti prie atskiro paminklo visoms 96 katastrofos aukoms.

Tačiau dėl koronaviruso epidemijos atminimo renginiai šiemet yra mažesnio masto nei ankstesniais metais.

M. Morawieckis paragino lenkus parodyti vienybę, kaip buvo 2010 metais, kad šalis greičiau įveiktų koronaviruso epidemiją.

„Tą akimirką sustojo laikas“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Twitter“.

„Tada išsiveržusi rauda tebeskamba. Išgyvenome šią tragediją kaip bendruomenė. Šiandien, kitomis aplinkybėmis, mes taip pat turime parodyti vienybę“, – pabrėžė jis. 

Lenkijoje iki šio nustatyti 5 742 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, 175 žmonės nuo šio susirgimo mirė.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pagarbą žuvusiems atidavė nuvykęs į Vavelio katedros kriptą pietiniame Krokuvos mieste, kur yra palaidotas L. Kaczynskis ir jo žmona, pranešė prezidentūra.

Vėliau penktadienį vyks virtinė kitų ceremonijų, bet dėl COVID-19 protrūkio jose tiesiogiai galės dalyvauti mažiau žmonių.

Ginčijamos versijos

Prezidento L. Kaczynskio lėktuvas „Tupolev Tu-154“ 2010 metų balandžio 10 dieną netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto sudužo leisdamasis tvyrant tirštam rūkui.

L. Kaczynskis skrido dalyvauti gedulinguose renginiuose Katynėje, kur yra palaidoti 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD sušaudyti lenkų kariškiai. Kremlius šias apie 22 tūkst. gyvybių pareikalavusias žudynes neigė iki 1990-ųjų.

Tarp žuvusiųjų buvo prezidentas, jo žmona Maria Kaczynska (Marija Kačynska), daugiau nei dešimties svarbių valstybinių struktūrų vadovai, įskaitant Lenkijos pajėgų Generalinio štabo viršininką Franciszeką Gagorą (Francišeką Gongorą), Nacionalinio saugumo biuro vadovą Aleksander'ą Szczyglo (Aleksandrą Ščyglą), prezidento administracijos vadovą Wladyslawą Stasiaką (Vladyslavą Stasiaką), Lenkijos nacionalinio banko prezidentą Slawomirą Skrzypeką (Slavomirą Skšypeką).

Taip pat žuvo užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris (Andžejus Kremeris), ombudsmenas Januszas Kochanowskis (Janušas Kochanovskis), ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas Bronislawas Kwiatkowskis (Bronislavas Kviatkovskis), sausumos pajėgų vadas Tadeuszas Bukas (Tadeušas Bukas), oro pajėgų vadas Andrzejus Blasikas (Andžejus Blasikas), karinio jūrų laivyno vadas Andrzejus Karweta (Andžejus Karveta), grupė parlamento narių, įskaitant du Seimo pirmininko pavaduotojus ir Senato pirmininko pavaduotoją, grupė garsių visuomenės ir Bažnyčios veikėjų.

J. Kaczynskis ilgą laiką tvirtino, kad katastrofa nebuvo nelaimingas atsitiktinumas.

Jis kaltino liberaliąją opozicijos partiją „Pilietinė platforma“ (PO) esant „moraliai atsakinga“ už katastrofą, tačiau nepateikė įtikinamų įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

Po ankstesnės PO vyriausybės atlikto katastrofos oficialaus tyrimo dėl nelaimės kaltinti blogi orai, lenkų pilotų ir Rusijos skrydžių vadovų klaidos.

2018 metais Rusijos tyrėjai taip pat padarė išvadą, kad lėktuvas sudužo dėl jo įgulos klaidos. Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko sakė, kad „visos kitos versijos, taip pat ir tos, kurias išsakė lenkai, buvo kruopščiai patikrintos“, o „versija dėl sprogimo buvo tikrinama tarp pirmaeilių ir nebuvo patvirtinta“.

Pernai Varšuvos rajono teismas buvusį Lenkijos premjero kanceliarijos vadovą Tomaszą Arabskį (Tomašą Arabskį) pripažino kaltu dėl nusikalstamo aplaidumo, nulėmusio minimą lėktuvo katastrofą.

„Visiems atrodo akivaizdu, jog kaltinamasis negalėjo nežinoti, kad priimanti šalis uždarė oro uostą“, – tuomet sakė teisėjas Hubertas Gasioras (Hubertas Gonsioras).

Prezidentas A. Duda sakė, jog „šiandien sunku pasakyti, ar šis klausimas kada nors bus išspręstas“.

„Mums trūksta įrodymų. Nors priklauso Lenkijai, [orlaivio] nuolaužos, kaip ir juodosios dėžės, vis dar yra Rusijoje. Ką galima pasakyti?“ – klausė jis. 

Varšuva pranešė, kad šįmet nesiųs į Smolenską oficialios delegacijos, ir apkaltino Maskvą, kad ši nepateikė atsakymų į užduotus klausimus, todėl tapo „neįmanoma organizuoti vizito laikantis saugumo procedūrų“. Maskva šį kaltinimą atmetė.