Penktadienį Lenkijos valdžios institucijos taip pat atšauks nepaprastąją padėtį pasienyje, dėl kurios žurnalistai, teisių darbuotojai ir kiti asmenys negalėjo stebėti žmogaus teisių krizės. Atšalus orams pasienio miškuose ir pelkėse žuvo mažiausiai 20 migrantų.

Lenkijos vyriausybė sako, kad ši užtvara yra viena kovos su Rusija priemonių. Tuo metu žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad Varšuva taiko dvigubus standartus, išskėstomis rankomis priimdama krikščionis pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau atstumdama musulmonus iš Sirijos ir kitų šalių.

„Pirmasis karo Ukrainoje ženklas buvo (autoritarinio Baltarusijos prezidento) Aliaksandro Lukašenkos (organizuota) Lenkijos sienos su Baltarusija ataka“, – sakė M. Morawieckis spaudos konferencijoje.

„Tačiau mūsų politinio įžvalgumo ir galimybės numatyti įvykius dėka dabar galime sutelkti dėmesį pagalbai Ukrainai, kuri kovoja, kad apgintų savo suverenitetą“, – kalbėjo M. Morawieckis.

Lenkijai atvėrus savo sieną milijonams nuo Rusijos invazijos bėgančių ukrainiečių, buvo pradėta statyti 186 km ilgio, 5,5 metro aukščio užtvara palei šiaurinę sieną su Baltarusija. Šalia jos dar liko įrengti elektronines stebėjimo sistemas.

Užtvara turėtų apsaugoti Lenkiją nuo kitokių prieglobsčio prašytojų: tų, kurie bėga nuo konfliktų ir skurdo Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje, ir kuriuos Baltarusijos – artimos Rusijos sąjungininkės – autoritarinis režimas skatina pabandyti laimę ES.

Žmogaus teisių aktyvistai įžvelgia dvigubus standartus, kaip skirtingai elgiamasi su kaimyninės Ukrainos pabėgėliais – taip pat slavais, kurių dauguma yra krikščionys, moterys ir baltaodžiai – ir pabėgėliais iš Vidurinių Rytų ir Afrikos, kurių dauguma yra musulmonai ir vyrai.

„Jei pavežėsite pabėgėlį Ukrainos pasienyje, tapsite didvyriu. Jei tai padarysite Baltarusijos pasienyje, būsite kontrabandininkas ir galite atsidurti kalėjime aštuoneriems metams“, – sakė pabėgėliams padedančios Lenkijos nevyriausybinės organizacijos „Dom Otwarty“ įkūrėja ir generalinė direktorė Natalia Gebert (Natalija Gebert).

Baltarusija anksčiau nebuvo šalis, per kurią migrantai siekdavo patekti į ES, kol jos autoritarinis lyderis A. Lukašenka nepradėjo skatinti būsimų prieglobsčio prašytojų iš Vidurinių Rytų kelionių į Minską.

Netrukus į ES rytinio sparno šalis – Latviją, Lenkiją ir Lietuvą – ėmė plūsti migrantai iš Sirijos, Irako, Jemeno, Afganistano ir Afrikos šalių.

ES lyderiai apkaltino Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimą vykdant „hibridinį karą“ ir taip keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Lenkijos vyriausybė sako, kad prie to prisideda ir artima Baltarusijos režimo sąjungininkė Rusija.

Nors žiemą migracijos srautai sumažėjo, žmonės ir toliau bandė patekti į ES per Lenkiją. Šis maršrutas laikomas mažiau pavojingu nei per Viduržemio jūrą, kur pastaraisiais metais nuskendo daugybė žmonių, sakė N. Gebert.