Pernai atliktos apklausos duomenimis, beveik 14 proc. seniau į šalį atvykusių ukrainiečių namų ūkių sunkiai įperka pagrindinius maisto produktus, o 39 proc. teigia, kad jų pajamų užtenka tik maistui, bet pritrūksta mokėjimams už komunalines paslaugas ar gydymo išlaidas.

„Esame dėkingi Lietuvai už dosnų pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą, tačiau kartu atkreipiame dėmesį ir į kai kuriuos neatidėliotinus poreikius, kad būtų užtikrinta geresnė pabėgėlių įtrauktis ir integracija“, – sako UNHCR atstovė ryšiams su Vyriausybe Renata Kuleš.

Dėmesio reikalaujantys iššūkiai

Be ekonominių iššūkių, tarp neatidėliotinų poreikių UNHCR įvardina paramą užimtumui, geresnę prieigą prie sveikatos priežiūros, moksleivių ir studentų įtraukimą į švietimo sistemą, įsitraukimą į bendruomenines iniciatyvas, tikslingą pagalbą ieškant būsto.

Tyrimo duomenimis, 53 proc. darbingo amžiaus ukrainiečių pabėgėlių turi darbą, dar 10 proc. yra bedarbiai, o – 37 proc. nedalyvauja darbo rinkoje.

83 proc. mokyklinio amžiaus pabėgėlių vaikų mokosi lietuviškose mokyklose, tačiau universitetinio amžiaus studentų įsitraukimas į švietimą siekia vos 37 procentus.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad 83 proc. pabėgėlių Lietuvoje turi galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Pabėgėliai, negavę sveikatos priežiūros paslaugų, dažniausia to priežastimi įvardina sveikatos draudimo neturėjimą ar finansinius apribojimus.

Tyrime minima, kad maždaug 63 proc. pabėgėlių namų ūkių gyvena privačiuose butuose ar namuose, tačiau 13 proc. vis dar glaudžiasi bendruomeninėse priėmimo vietose, daugiausia kaimo vietovėse.

Daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje yra apsistoję Vilniaus (43 proc.), Kauno (22 proc.) ir Klaipėdos (17 proc.) regionuose.

Pagrindiniai poreikiai – patenkinami

Pasak tyrimo, 72 proc. pabėgėlių teigiamai apibūdina savo santykius su vietos bendruomenėmis, bet 28 proc. apklaustųjų pranešė patyrę priešiškumą: dažniausiai žodinę agresiją ir diskriminacinį elgesį.

32 proc. pabėgėlių moterų ir 18 proc. vyrų praneša apie jaučiamą emocinį stresą, kuris veikia jų kasdienį gyvenimą.

Anot tyrimo autorių, nepaisant kai kurių reikšmingų spragų, rūpinantis pabėgėlių iš Ukrainos integracija, tyrimo rodikliai rodo palankią aplinką Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje – dauguma pabėgėlių Lietuvoje yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis ir teigia, kad jų pagrindiniai poreikiai yra užtikrinti.

Tyrimo duomenimis, beveik 85 proc. respondentų jaučiasi pasitikintys ir saugūs savo aplinkoje, o pasitenkinimo lygis nuo 2023 metų ūgtelėjo 7 procentiniais punktais.

Ukrainiečių apklausa apėmė 638 pabėgėlių namų ūkius, 1445 asmenis, ji atlikta pernai gegužės 10 – birželio 28 dienomis.

Kaip rašė BNS, 2022 vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, į Lietuvą iš šios šalies atvyko daugiau nei 90 tūkst. karo pabėgėlių. Šiuo metu galiojančius leidimus gyventi turi apie 45 tūkst. žmonių.