Jei E. Rinkevičius būtų pasirašęs praėjusią savaitę parlamento priimtą įstatymą, Latvija būtų tapusi pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos.

Prezidentas pareiškime teigė, kad dabartine forma įstatymas „pasiųstų prieštaringą žinią tiek Latvijos visuomenei, tiek tarptautiniams sąjungininkams“.

Be to, jis paragino apskritai perduoti šį klausimą svarstyti naujos sudėties Saeimai. Kiti Latvijos parlamento rinkimai vyks 2026 metų rudenį.

Laiške Saeimos pirmininkei Daigai Mierinai (Daigai Mieriniai) E. Rinkevičius savo sprendimą grindžia tuo, kad vis dar yra svarbių neatsakytų klausimų, kuriuos įstatymų leidėjai turėtų persvarstyti.

Jis išreiškė didelį susirūpinimą dėl įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios nesutarimų šiuo klausimu.

„Valdžių padalijimo sistemoje dialogas ir bendradarbiavimas tarp valdžių yra būtini siekiant bendrų valstybės tikslų“, – savo laiške teigė Latvijos prezidentas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijos veiksmai žengiant pasitraukimo iš žmogaus teisių apsaugą užtikrinančios Stambulo konvencijos link yra beprecedenčiai Europos teisinėje erdvėje. Tai gerokai peržengia Latvijos vidaus teisės politikos klausimus ir, anot prezidento, gali kelti grėsmę bendrajai Europos teisinės valstybės architektūrai.

Laiške teigiama, kad Saeima turi neginčijamas teises atitinkama tvarka, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes ir atlikus parengiamuosius darbus, nuspręsti dėl pasitraukimo iš kokios nors tarptautinės sutarties.

„Deja, tenka daryti išvadą, kad nebuvo atlikti būtini parengiamieji darbai, kad toks pasitraukimas būtų tinkamai pagrįstas“, – sakė E. Rinkevičius.

Ketvirtadienį dauguma Latvijos parlamentarų balsavo už pasitraukimą iš vadinamosios Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji propaguoja genderizmo teorijas ir naujas normas dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos.

Įstatymo projektą pateikė opozicinė dešiniojo sparno partija „Pirmiausia Latvija“, tačiau jam pritarė ir kitos opozicinės politinės jėgos: „Nacionalinis aljansas“, „Jungtinis sąrašas“ ir „Už stabilumą!“, taip pat valdančiajai koalicijai priklausančių Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nariai.

Koalicinės partijos „Naujoji vienybė“ ir „Pažangieji“ nepritaria pasitraukimui iš Konvencijos.

Įstatymo projektas priimtas 56 balsais prieš 32. Diskusijos dėl įstatymo projekto ketvirtadienį truko ilgiau nei 13 valandų.

Penktadienį Europos Taryba nurodė, kad Latvijos parlamento sprendimas trauktis iš Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo siunčia pavojingą žinią.

Jei Saeima nuspręs nekeisti įstatymo projekto dėl Latvijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos, prezidentas nebegalės reikšti daugiau prieštaravimų ir bus įpareigotas pasirašyti įstatymą.

Latvijos parlamento 2024-aisiais ratifikuota Europos Tarybos konvencija reikalauja, kad ją pasirašiusios šalys parengtų įstatymus ir politiką, kuria būtų siekiama nutraukti smurtą prieš moteris ir fizinį smurtą artimoje aplinkoje.