Premjeras, kalbėdamas kasmetiniuose užsienio politikos debatuose, pabrėžė, kad užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus įvardytus Latvijos užsienio politikos prioritetus palaiko visa vyriausybė.

Anot K. Karinio, provakarietiška Latvijos kryptis grindžiama bendromis su sąjungininkais vertybėmis – demokratija, įstatymo viršenybe, žmogaus teisėmis.

Premjeras išskyrė tris neaiškumų keliančias problemas: pinigų plovimo prevencijos ekspertų komiteto prie Europos Tarybos „Moneyval“ rekomendacijų vykdymą, Rusijos užsienio politiką ir procesus Europos Sąjungoje, įskaitant artėjantį „Brexit“.

Rugpjūčio pabaigoje „Moneyval“ paskelbė sustiprintą kontrolės režimą Latvijai, jai pagal kelis svarbius vertinimų kriterijus skyręs mažus arba vidutinius balus.

Komiteto išvadose teigta, kad priemonės, kurių Latvijos valdžia ėmėsi dėl pinigų plovimo prevencijos, menkai efektyvios dviejose srityse – bandant nustatyti tikruosius naudos gavėjus ir užkertant kelią masinio naikinimo ginklų platinimo finansavimui.

„Moneyval“ ataskaitoje taip pat pabrėžta, kad atsižvelgiant į Latvijoje nustatytus trūkumus būtina plėsti kontrolės sistemas, turinčias padėti nustatyti galimą finansavimą masinio naikinimo ginklų platinimui. Tuo pačiu būtina stiprinti priežiūros institucijų išteklius, taip pat užtikrinti, kad kontrolė šioje srityje taptų prioritetu.

Anot K. Karinio, „Moneyval“ ataskaita „iš tiesų yra potenciali grėsmė visai mūsų ekonomikai ir visuomenei“. Latvija gali patekti į „pilkąjį sąrašą“ šalių, kurios nepakankamai kovoja su nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimu.

„Vyriausybė ryžtingai nusiteikusi daryti viską, kad ši grėsmė būtų pašalinta“, – sakė premjeras.