Pasaulį krečianti finansų krizė baugina ir Baltijos šalių gyventojus. Nerimą ypač sukėlė Švedijos vyriausybės sprendimas esant reikalui bankams skirti šimtų milijardų kronų paramą.

Eidama didžiųjų valstybių pramintu taku, Švedija nusprendė taip pat užkirsti kelią bankų nuostoliams. Pirmadienį šalies vyriausybė apsisprendė dėl stabilizacijos priemonių paketo, kuriame numatyta skirti iki 1500 mlrd. Švedijos kronų (apie 522 mlrd. litų) paramą komerciniams bankams. Be to, numatoma galimybė įsteigti 1,5 mlrd. eurų (apie 5,2 mlrd. litų) fondą, kuris pirktų bet kurio banko, kuriam reikėtų didinti kapitalą, privilegijuotąsias akcijas.

Šių veiksmų Švedijos valdžia ėmėsi, kai vienas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovas pranešė, kad Islandijos likimas gali ištikti ir Baltijos valstybes. Į rizikos grupę pateko ir Lietuva, Latvija, Estija. Pastarajai, pasak TVF atstovo, finansinis krachas gresia labiausiai. Apskritai Švedijos bankams trijose Baltijos šalyse tenka du trečdaliai paskolų.

Tačiau dar praėjusią savaitę Švedijos finansų priežiūros agentūra teigė, jog bankų kapitalo pakaks ūkio smukimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlaikyti. O Estijos centrinio banko vadovas Jaanas Männikas mėginimus Švedijos vyriausybės sprendimą susieti su Islandijos finansiniu krachu vadina nerimtais. Anot jo, valdžios sprendimas greičiausiai buvo priimtas siekiant neatsilikti nuo kitų didžiųjų ES valstybių.

Prasidėjus ūkio nuosmukiui Latvijoje ir Estijoje, bankų blogųjų paskolų apimtis padidėjo, bet nepasiekė kritinės ribos. TVF prognozėmis, "Swedbank" ir SEB gali iš paskolų padengti nuostolius, kurie gali sudaryti iki 20 proc. viso jų Baltijos paskolų portfelio, ir vis vien atitikti būtiniausius kapitalo pakankamumo reikalavimus.