Kolumbijos narkomafijos karai pasiekė Ispaniją

Vėliau viena liudininkė policijai pasakos: "Pagalvojau, kad lauke turėtų būti labai šalta." Mat du šalikais apsimuturiavę ir žiemines kepures ant akių užsimaukšlinę vyrai žingsniavo didžiausios Madrido ligoninės vestibiuliu. Laiptai, pirmas, antras... penktas aukštas, Kardiologijos skyrius. Dar 25 m ilgu koridoriumi ir atveriamos 537-osios palatos durys. "Ar jūs, pone, būsite Leonidasas Vargasas?"

Žmogžudystė holivudišku stiliumi

Sausio 8-osios vakarą minėtas ponas L.Vargasas nukeliavo į pragarą su keturiais švino gabalais kūne. Pirmos kulkos pažeista trachėja neleido aukai kvėpuoti ir šauktis pagalbos. Du šūviai į kaklo arteriją sukėlė spartų kraujavimą, o paskutinė kulka į širdį garantavo mirtį.

Kruvinas darbas atliktas ypač preciziškai, ši aplinkybė teisėsaugos atstovams neleidžia abejoti, kad ligoninėje apsilankę vyrai buvo mirties verslo profesionalai. Akimirksniu sugužėjusios gausios policijos pajėgos apsupo Madrido ligoninę, blokavo visus išėjimus, krėtė aukštą po aukšto, keletą valandų tikrino visas palatas ir tarnybines patalpas, bet nieko nepešė – žudikų pėdos jau buvo atšalusios.

Žmogžudystę stebėjęs liudininkas, su auka palatoje gulėjęs pagyvenęs vyras buvo paliktas gyvas. Ištiktas šoko jis sugebėjo prisiminti tik, kad šaudęs vyriškis buvo mandagus ir pietų amerikiečio akcentu paprašė nusisukti ir būti tyliam.

Žinia apie žmogžudystę, primenančią veiksmo filmo sceną, netruko apskrieti visą Ispaniją. Labai greitai išaiškėjo ir daugiau detalių apie auką. L.Vargasas – vienas garsiausių Kolumbijos narkomafijos baronų, kurio biografija – taip pat verta Holivudo trilerio.

Mėsininkas tapo narkobaronu

Prieš 60 metų mažame ir atokiame Pietų Kolumbijos miestelyje gimęs Leonidasas nuo pat mažens gyveno dideliame skurde. Geresnio gyvenimo galimybės neturtingoje šalyje, kuri eksportavo vien tik kavą, buvo miglotos. Baigęs tris klases vaikinas tapo mėsos pardavėju ir kurį laiką sąžiningai dirbo.

Bet 7–8 dešimtmetyje JAV visuomenėje įvyko svarbių pokyčių. Kultūrinė jaunimo revoliucija, besiformuojanti pramogų visuomenė, sparti vertybių kaita lėmė ne tik pažangius procesus, bet ir augantį narkotikų vartojimą.

Apsukrūs Kolumbijos gangsteriai pradėjo dideliais kiekiais gaminti kokainą, tiekti didžiajam kaimynui ir prie jo pratinti turtingų amerikiečių šeimų atžalas. Nusikaltėlių pelnas buvo toks įspūdingas, o paklausa augo taip sparčiai, kad netrukus ištisos džiunglėmis apaugusios Kolumbijos provincijos tapo narkotikus gaminančiais fabrikais.

Prie narkomafijos pradininkų prisišliejo ir mėsininkas L.Vargasas. Gabus jaunuolis taip sparčiai kilo karjeros laiptais, kad jau po kelerių metų tapo artimu Pablo Escobaro, visų laikų žinomiausio kokaino prekeivio, bendražygiu. Turėdamas daugiau įtakos Kolumbijos narkomafijos viduje, L.Vargasas, vadintas Karaliumi, netrukus jau vadovavo stambiausiems karteliams pietinėje šalies dalyje. Jo privačios kariuomenės smogikai šalindavo visus, drįsusius stoti skersai kelio – tiek policininkus, tiek konkuruojančių grupuočių narius.

Šalies vyriausybės nekontroliuojamoje teritorijoje toliau dygo kokos plantacijos ir gamybos laboratorijos. Nors ir garsėjęs neapykanta komunistams, L.Vargasas nevengė kurį laiką bendradarbiauti su FARC partizanais. Šie saugojo neaprėpiamas mafijos plantacijas, o už tai gaudavo pinigų ginklams.

Tik 1995 m. Kolumbijos teisėsaugai pavyko surinkti reikiamų įrodymų ir suimti L.Vargasą. Bet tai netapo L.Vargaso karjeros saulėlydžiu, nes pagal Pietų Amerikos kalėjimų tradicijas, netgi už grotų atsidūrę nusikaltėlių autoritetai ilgą laiką nepraranda įtakos. Karalius toliau vadovavo laisvėje likusiems bendrams, netgi buvo įtartas organizavęs pasikėsinimą į populiarų kandidatą į Kolumbijos prezidentus Horacio Serpą.

Apkartusi laisvė

2002-aisiais neva už gerą elgesį L.Vargasas buvo anksčiau laiko paleistas į laisvę. Bet jau buvo nebe tie šlovės laikai. Didžioji dalis draugų jau ilsėjosi po velėna, po kruvinų kartelių tarpusavio kovų, o vadovaujančias pozicijas buvo išsikovoję nauji ir energingi jaunosios kartos nusikaltėliai.

Karalius patyrė ir dar vieną smūgį. Neišpasakyta prabanga ilgus metus mėgavęsis kolumbietis neteko beveik visko, ką turėjo: daugiau nei šimto namų ir butų, senovinių automobilių kolekcijos. Valstybė taip pat konfiskavo jo turimas įmonių akcijas, nusavino bankų sąskaitose laikytus milijonus ir po senas bylas besiknaisiojanti Kolumbijos policija labai greitai vėl paskelbė L.Vargaso paiešką.

Įtrauktas į ieškomiausių nusikaltėlių sąrašą ir Kolumbijos valdžios įvertintas 5 mln. JAV dolerių Karalius pabėgo. Policija sekė jo pėdomis Brazilijoje, Peru. Sklido gandai, kad nukarūnuotas narkobaronas turi rimtų sveikatos problemų ir kad prisidengęs svetima pavarde apsistojo Europoje, kur karštligiškai ieško jam gyvybę išgelbėti galinčių gydytojų.

Įprasta gyvenimo pabaiga

2006 m. jau primirštas L.Vargasas vėl sušmėžavo Kolumbijos ir Ispanijos dienraščiuose. Šįsyk puikią progą artimiau susipažinti su legendiniu mafijos baronu gavo Ispanijos sostinės teisėsaugininkai. Būtent jie 2006-ųjų liepos 8 d. viename Madrido viešbučių sulaikė vyriškį, besinaudojantį svetimu pasu. Greitai paaiškėjo, kad suimtasis stambi žuvis, už kurį siūloma solidi premija jo gimtojoje šalyje.

Už ispaniškų plieninių grotų L.Vargasas praleido porą metų. Policija jį susiejo su į Valensijos uostą atplukdytu pusės tonos kokaino kroviniu. Nors ir mažesniais kiekiais, Karalius nemetė kažkada turtus ir galią atnešusios prekybos baltais milteliais.

Už užstatą į laisvę paleistas L.Vargasas prieš Kalėdas svetima pavarde atsigulė į ligoninę. Pergyvenusiam daugelį savo bendražygių Karaliui gydytojų diagnozė žadėjo netolimą mirtį lovoje, bet net ir žinodamas tai, jis turbūt neįsivaizdavo, kad širdį sustabdys ne liga, o tautiečių paleistos kulkos.

Policijos tyrėjai mano, kad tai Kolumbijos narkomafijos karai ir, regis, jie neklysta. Šios savaitės pradžioje Pietų Kolumbijoje rasti du lavonai: žymios televizijos muilo operų aktorės ir L.Vargaso jaunesniojo brolio Fabio kūnai buvo suvarpyti kulkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius1

Saulius1 portretas
Nu je, bet bent pagyveno. O jei būtų buvęs geras, dar neaišku ar būtų tokio amžiaus sulaukęs. KODĖL taip?
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių