Šalis ilgą laiką buvo laikoma demokratiškiausia Centrinėje Azijoje, tačiau prezidentas, atėjęs į valdžią po 2020 metų revoliucijos, yra kritikuojamas dėl pilietinių laisvių nusilpimo pastaraisiais metais.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku, praneė naujienų agentūros AFP reporteris.

Apsupta itin autoritarinių režimų Kirgizija nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo patyrė tris revoliucijas – 2005, 2010 ir 2020 metais.

S. Žaparovas siekia nutraukti šį ciklą stiprindamas savo kontrolę politikoje ir visuomenėje.

„Nuo šiol perversmai bus tik jūsų sapnuose“, – lapkričio pradžioje sakė jis. S. Žaparovas gyrėsi esąs įsitikinęs, kad 2027 metams numatytuose prezidento rinkimuose galės laimėti 90 proc. balsų.

Sekmadienį prasidėjus balsavimui, S. Žaparovas gyrė elektroninio balsavimo naudojimą ir teigė, kad tai užkirs kelią rezultatų klastojimui bei tolesniems perversmams.

„Nėra stiprių partijų“

Keletas nevyriausybinių organizacijų pasmerkė padėties dėl žodžio ir spaudos laisvės pablogėjimą nuo to laiko, kai S. Žaparovas atėjo į valdžią.

Likus kelioms dienoms iki sekmadienio rinkimų, buvo sulaikyta 10 jo oponentų. Jie papildė ilgą politikų ir žurnalistų, kuriuos valstybė apkaltino sąmokslais, sąrašą.

Oficialiai šalyje yra įregistruotos 329 politinės partijos.

Tačiau S. Žaparovas pakeitė rinkimų sistemą, siekdamas susilpninti partijų vaidmenį, todėl rinkimuose dalyvaus tik viena partija. 2020-aisiais rinkimuose dalyvavo 16 partijų.

Maždaug 4,3 mln. rinkėjų iš 467 kandidatų išrinks 90 parlamentarų. Mažiausiai 30 vietų parlamente bus skirta moterims.

„Ten, kur nėra stiprių partijų, žmonės balsuoja pagal rinkimų apygardas, remdamiesi atskirų kandidatų asmenybėmis“, – AFP sakė Emilis Džurajevas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) akademijos Biškeke profesorius.

„Natūralu, kad tai neveda prie jokio politinio vystymosi“, – sakė jis.

Nesant stiprių partijų, tiek rinkėjai, tiek parlamentarai sunkiai formuluoja ir propaguoja skirtingas šalies ateities vizijas.

„Tai veda prie tolesnio vykdomosios valdžios stiprinimo“, – sakė E. Džurajevas.

Rusijos įtaka

Apie du trečdaliai iš septynių milijonų Kirgizijos gyventojų yra jaunesni nei 35 metų ir neturi jokių prisiminimų apie laikotarpį, kai šalis buvo Sovietų Sąjungos dalis.

Tačiau ryšiai su buvusia šeimininke Rusija išlieka stiprūs, net jei šalis susikūrė savitą nacionalinę tapatybę.

Kirgizijoje rusų kalba yra viena iš oficialių kalbų, o Biškekas yra artimas Maskvos sąjungininkas.

Pasaulio banko duomenimis, perlaidos iš šimtų tūkstančių Kirgizijos darbo migrantų Rusijoje sudaro apie ketvirtadalį Kirgizijos BVP.

Vietos žiniasklaida, remdamasi viešai prieinamais duomenimis, pranešė, kad dešimtys kirgizų buvo nužudyti po to, kai Maskva juos užverbavo kariauti Ukrainoje.

Energetikos krizė

Kirgizija, neturinti išėjimo į jūrą, yra kalnų valstybė, jos vidutinis aukštis virš jūros lygio yra 2 630 metrų.

Aukštai kalnuose esantys ledynai suteikia jai gyvybiškai svarbius vandens išteklius, kurie yra retenybė Centrinėje Azijoje, kur vyrauja dykumos.

Tačiau klimato kaita smarkiai veikia regioną, nulemdama vandens trūkumą. Tai trukdo veikti didžiulei Toktogulo hidroelektrinei, todėl šaliai trūksta elektros.

Energijos krizė buvo svarbi rinkimų kampanijos tema. Prezidentas kaltino savo oponentus manipuliuojant gyventojais dėl problemos masto.

Didžiosios galios, įskaitant Europos Sąjungą, Jungtines Amerikos Valstijas, Rusiją ir Kiniją, konkuruoja dėl įtakos strategiškai svarbiame Centrinės Azijos regione.

Kinija investuoja dideles lėšas į savo „Naujojo Šilko kelio“ iniciatyvą – didžiulį transporto ir infrastruktūros projektą, skirtą sausumos maršrutams tarp Azijos ir Europos stiprinti.

Pekinas dabar yra pagrindinis Kirgizijos prekybos partneris ir, nors tai skatina ekonomikos augimą, didėjantis kinų verslo įmonių ir turistų skaičius kelia kai kurių gyventojų nepasitenkinimą.