Ginklų kontrabandininką rėmė kelių šalių specialiosios tarnybos

Kaip pranešė Prancūzijos radijo “Radio France Internationale” (RFI) rusų redakcija, šiomis dienomis Briuselyje pasibaigė Žako Mesjė teismas. Šio žmogaus pavardė kelis mėnesius mirgėjo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Ž.Mesjė, labiau žinomas Maršalo pravarde, atsipirko lengva bausme. Prancūzijos žiniasklaida padarė išvadą, kad ginklų kontrabandininką užstojo net kelių valstybių žvalgybos.

Nuo Balkanų iki Kinijos

Briuselio teismas įrodė, kad Ž.Mesjė ginklus slaptai siuntė į Balkanus, Afriką, Iraną ir Kiniją. Tačiau jis buvo nubaustas tik 40 mėnesių kalėjimo lygtine bausme. Iš to RFI padarė išvadą, kad Maršalas turėjo įtakingų užtarėjų.

Gruodžio 20-ąją RFI išplatino komentarą, pavadintą “Prekeivis ginklais Žakas Mesjė išeina į laisvę”. “Belgų kontrabandininkas, - pažymėjo radijo stotis, - nubaustas tokia švelnia bausme ir tik lygtinai. Tiesa, jis dar turės sumokėti piniginę baudą, bet ji Maršalo nebaugina”.

Prancūzijos žiniasklaida pažymėjo, kad ir Briuselio prokurorai teisme nereikalavo griežtesnės bausmės ginklų kontrabandininkui. Tai dar labiau sustiprino įtarimus, kad Maršalas turėjo įtakingų globėjų. RFI teigia, kad Ž.Mesjė užtarė JAV, Prancūzijos ir Belgijos žvalgybos.

Paryžius sieks ekstradicijos

Taigi Maršalas iš esmės išteisintas. Tačiau bylinėjimasis tęsis. Mat Paryžius reikalauja, kad Ž.Mesjė būtų išduotas Prancūzijai.

Prancūzija kaltina Maršalą, kad jis neteisėtai siuntė ginklus į Afrikos šalis. Paryžius taip pat norėtų išsiaiškinti, kokį vaidmenį ginklų kontrabandoje vaidino valstybinės naftos kompanijos “Elf Aquitaine” vadovai, iš valstybės iždo pagrobę šimtus milijonų eurų.

Ž.Mesjė ekstradicija susidūrė su rimtomis kliūtimis. Mat jis - Belgijos pilietis. RFI pateikė Maršalo advokato nuomonę, kaip būtų galima išspręsti šią problemą: “Arba ponas Mesjė savo noru atvyktų į Prancūziją tardymui, arba į Belgiją būtų nusiųsta tarptautinė teisininkų komisija, kuri jį ten apklaustų”.

RFI teigia, kad Maršalas pasirinko antrąjį variantą. Tačiau radijo stotis kartu ir klausia: “Visai neaišku, ar pokalbiuose su neutraliais tardytojais Mesjė būtų kalbesnis; Briuselio teisme kaltinamasis buvo itin mažakalbis”.

RFI nuomone, “labai abejotina, kad Maršalas prancūzams prisipažins, jog naudojosi “Elf Aquitaine” vadovų parama”.

Išvystė audringą veiklą

RFI primena, kad 1990-1994 metais Ž.Mesjė išvystė itin audringą veiklą. Jis slaptai pardavinėjo raketas, granatsvaidžius ir įvairius šaudmenis į Kiniją, Afriką, taip pat tuomet kariavusiomis Balkanų šalims - Bosnijai ir Hercegovinai bei Kroatijai. 2000-aisiais ginklų kontrabandininkas buvo suimtas Teherane. Kalėjime iki teismo praleido metus. Vėliau karo tribunolas jį nuteisė 10 metų kalėti už šnipinėjimą. Tačiau netrukus, visų nuostabai, jis buvo paleistas, nors turėjo sumokėti beveik pusės milijono dolerių baudą.

Šių metų gegužę Ž.Mesjė, kurio ieškojo Interpolas, buvo suimtas Stambulo oro uoste. Iki spalio jis leido laiką Turkijos kalėjime.

Spalį Maršalas buvo išduotas Belgijai, kitą mėnesį Briuselyje prasidėjo jo teismas, pasibaigęs švelniu nuosprendžiu.

RFI pažymi, kad anksčiau Belgijos teismas šį aršų kontrabandininką buvo nuteisęs už akių. Tada jam buvo skirta griežta bausmė - dešimt metų laisvės atėmimo.

Radarai “apako”

Tokį nuolaidžiavimą RFI aiškina tuo, kad Maršalas buvo glaudžiai susijęs su Vakarų žvalgybomis. Radijo stotis klausia: “Kaip galėjo Mesjė siųsti ginklus buvusios Jugoslavijos respublikoms, jeigu visą oro erdvę aplink jas kontroliavo NATO radarai?” Radijo stoties nuomone, ginklus buvo įmanoma gabenti tik tuo atveju, jeigu aljanso radarai pagal komandą kuriam laikui buvo “apakę”. RFI primena, kad dar prieš teismą Briuselyje Ž.Mesjė grasino papasakoti apie savo ryšius su “karininku-kuratoriumi, dirbančiu Briuselyje”.

Tariamai turėjo slaptą užduotį

Belgijos laikraštis “Le Soir” taip pat mano, kad Maršalas buvo glaudžiai susijęs su Vakarų žvalgybomis. “Kaltinamasis Belgijos teisme darė užuominas, jog jis turi galimybių sukompromituoti kai kuriuos Prancūzijos veikėjus, jeigu būtų smarkiai puolamas”, - rašė “Le Soir”. Šis laikraštis taip pat pateikė Maršalo advokato žodžius, jog “jo ginamasis turėjo vienos Vakarų šalių žvalgybos užduotį prasiskverbti į valstybių, kurioms buvo gabenami ginklai, karo pramonės sluoksnius”. Anot RFI, kad ir kaip būtų keista, teismas į šį argumentą atsižvelgė kaip į svarbią aplinkybę. Kaip ir į tai, kad Maršalas jau kalėjo Irane ir Turkijoje.