Kas pasikeitė Kinijai sušvelninus griežtas kovos su COVID-19 taisykles

Štai keletas svarbiausių pakeitimų, apie kuriuos paskelbė Pekino nacionalinė sveikatos komisija:

Namų karantinas

Virusu užsikrėtę, bet sunkesnių simptomų neturintys arba jų iš viso nejaučiantys žmonės nuo šiol gali izoliuotis namuose, o ne valstybės valdomose įstaigose.

Taip buvo pakeistos ankstesnės taisyklės, pagal kurias visi užsikrėtę pacientai ir jų artimi kontaktai buvo siunčiami į ligonines arba paskubomis pastatytus izoliavimo centrus.

Daugelyje šių įstaigų gyventojai skundžiasi blogomis sąlygomis – nuo prasto maisto iki vandens stygiaus.

Dabar gyventojai taip pat gali be apribojimų nusipirkti vaistų nuo karščiavimo ir peršalimo, nors anksčiau jie buvo priversti vykti į karščiuojantiesiems skirtas klinikas, kur buvo tikrinami dėl COVID-19.

Trumpesni karantinai

Naujosiose taisyklėse teigiama, kad skubūs karantinai turi būti taikomi tiksliau nustatytoms teritorijoms, įskaitant konkrečius pastatus, korpusus ir aukštus, o ne uždaromi ištisi kvartalai ar visas miestas.

Karantinas taip pat turi būti panaikintas, jei penkias dienas iš eilės nenustatoma naujų atvejų.

Taip gerokai nukrypstama nuo ankstesnių taisyklių, pagal kurias milijonai žmonių būdavo izoliuojami keliems mėnesiams.

Mokyklos turi likti atidarytos, jei nėra platesnio protrūkio visoje jų kompleksų teritorijoje.

Naujosiose gairėse taip pat draudžiama pareigūnams blokuoti priešgaisrinius išėjimus ir duris. Dėl tokio suvaržymo Kinijos šiaurės vakaruose esančiame Urumči mieste kilus gaisrui uždarytame pastate žuvo 10 žmonių, o tai išprovokavo protestus visoje šalyje.

Taip pat priduriama, kad viruso sklaidos kontrolė neturi trukdyti žmonėms gauti skubią medicininę pagalbą. Ligoninėms atsisakius priimti pacientus, neturėjusius neigiamų COVID-19 testų, mirė nemažai žmonių.

Daugiau jokio masinio testavimo

Pareigūnai taip pat atsisakė būtinybės dažnai atlikti masinį testavimą, sakydami, kad reguliariai tikrintis reikės tik „darbuotojams, dirbantiems didelės rizikos pozicijose“, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojams ir pristatymo paslaugas teikiantiems asmenims, taip pat tiems, kurie dirba „didelės rizikos“ teritorijose.

Tačiau bendrovėms vis dar leidžiama reikalauti, kad darbuotojai pateiktų tyrimų rezultatus, o tai reiškia, kad testavimas toli gražu neišnyks iš kasdienio kinų gyvenimo.

Dauguma miestų anksčiau taip pat reikalavo, kad gyventojai, norėdami važiuoti viešuoju transportu ar net apsilankyti viešajame parke, turėtų pristatyti per pastarąsias 48 valandas atlikto PGR testo neigiamą rezultatą – šios taisyklės nebetaikomos.

Dabar gyventojai nepateikdami šio testo taip pat gali keliauti iš vienos provincijos į kitą. Jų nebus prašoma tikrintis ir kelionės tikslo vietoje.

Tikimasi, kad šis pokytis išjudins su sunkumais susiduriančią kelionių šalies viduje pramonę, smarkiai nukentėjusią nuo pandemijos.

„Sveikatos kodų“ panaikinimas

Norint patekti į viešuosius pastatus ir erdves, iš Kinijos gyventojų nebereikalaujama telefone parodyti žaliojo sveikatos kodo, išskyrus „slaugos namus, medicinos įstaigas, vaikų darželius, pagrindines ir vidurines mokyklas“.

Plačiai naudojami sveikatos kodai, kuriais stebima piliečių buvimo vieta, kelia susirūpinimą dėl privatumo, pareigūnų piktnaudžiavimo ir duomenų vagysčių.

Birželį penki centrinio Džengdžou miesto pareigūnai buvo nubausti už tai, kad tyčia suteikė raudoną spalvą tūkstančių piliečių sveikatos kodams, kad neleistų jiems surengti protestų dėl banko skandalo.

Nepaisant pakeitimų, Kinijos sienos ir toliau iš esmės lieka uždarytos, o į šalį atvykstantys keliautojai vis dar turi savaitę praleisti karantine.