A. Karis prisaikdintas nauju Estijos prezidentu

A. Karis prezidento poste pakeitė Kersti Kaljulaid, kuri Estijai vadovavo nuo 2016 metų.

Per prisaikdinimo ceremoniją K. Kaljulaid perdavė naujajam šalies vadovui prezidento grandinę.

„Nuo šios dienos Alaras Karis įgyja galimybę pažvelgti į gyvenimą Estijoje nauju žvilgsniu – naujo prezidento žvilgsniu, – savo kalboje sakė kadenciją baigusi lyderė. – Parlamentinė Estija patiki savo prezidentui konstitucijos dvasios ir raidės priežiūrą. To iš jo reikalauja konstitucija.“

K. Kaljulaid pridūrė, kad prezidentas gali remtis tik konstitucijoje išdėstytomis liberaliomis demokratijos vertybėmis ir visuomenės pasitikėjimu.

A. Karis parlamente sakė, kad dirbdamas prezidento poste nori visų pirma užtikrinti pusiausvyrą, o prireikus – būti taikytoju.

Pasak jo, dar prieš tapdamas prezidentu jis pabrėždavo, kad vienas jo idealų yra išmintinga tauta. „Taip pat apibrėždavau, kad proto ir išsimokslinimo rodiklis yra ne aukštojo mokslo diplomų skaičius, o mokėjimas naudotis savo žiniomis ir susidoroti su bet kokia situacija. Tai vadinama mokymosi gebėjimais“, – sakė jis.

„Išmintinga tauta geba atskirti grūdus nuo pelų, suvokia motyvuojančią faktų jėgą. Tačiau komunikacijos perpildytoje visuomenėje net labiausiai abejotini teiginiai sulaukia paramos ir pritarimo. Socialinių tinklų tamsoje žmonės renkasi į stovyklas ir abejonės lengvai priverčia pamiršti tai, kas išmokta, – sakė prezidentas. – Protas tyli, dėl nuolankaus tylėjimo galime sulaukti bėdos.“

A. Kariso teigimu, protas yra kolektyvinis pasiekimas. „Protinga tauta neleis išnykti vilčiai, aklai nesilaiko taisyklių, stebi ir eksperimentuoja, pasitiki savimi ir nebijo klaidų. Protinga tauta galvoja iš beribės perspektyvos ir nebijo susitikti su nežinomais dalykais, ar tai būtų koronaviruso pandemija ar pasaulinė klimato krizė. Protinga tauta supranta savo artimą ir atjaučia“, – sakė jis.

„Ir toliau laikausi nuomonės, kad Estijos sėkmę pajuto ne visi. Ir šiek tiek idealistiškai noriu, kad niekas iš mūsų tėvynainių nesijaustų pamirštas ir nereikalingas. Ar dėl jaunimo psichikos sveikatos problemų, kurių tragišką rimtumą kartais suvokiame pernelyg vėlai, ar kainų augimo, matomo sąskaitose už elektrą ir didinančio daugelio šeimų ekonominius sunkumus“, – kalbėjo A. Karisas.

„Kaip prezidentas visų pirma noriu kurti pusiausvyrą, o prireikus ir taikyti. Tikiuosi, jau suprantate, kad kaip mokslo sferos žmogus visuomet savo mintis ir jausmus derinu pagal žiniomis paremtą raktą. Tai ne tik mano laisvė, bet ir mano pareiga“, – sakė jis.

Naujasis prezidentas nurodė, kad viena iš jo užduočių bus išsiaiškinti parlamento politinę valią dėl prezidento rinkimų tvarkos keitimo ir, prireikus, pasiūlyti atitinkamas konstitucijos pataisas.

Šiuo metu Estijoje galioja sudėtinga valstybės vadovo rinkimo sistema: prezidentą renka parlamentas, tačiau jei deputatai negali išrinkti tinkamo kandidato po kelių balsavimo ratų, įsijungia rinkiminė kolegija, kurią sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai. Jei jie negali susidoroti su šia užduotimi, procesas vėl grįžta į parlamentą.

Su tokia sistema teko susidurti ir K. Kaljulaid, kuri rinkimų metu buvo mažai žinoma politikė.

Dabar vis daugiau Estijos politikų, įskaitant aukščiausio rango veikėjus, pasisako už konstitucijos keitimą ir tiesioginius prezidento rinkimus.

Vėliau turėtų įvykti prezidento priėmimas vyriausybės nariams, konstitucinių institucijų atstovams ir aukšto rango pareigūnams. Renginyje kalbės A. Karis, parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) ir ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

Buvęs Nacionalinio muziejaus direktorius A. Karis prezidentu buvo išrinktas per antrą balsavimo ratą rugpjūčio 31 dieną.

Už 63 metų A. Karis, kuris buvo vienintelis kandidatas, balsavo 72 įstatymų leidėjai 101 vietos parlamente. Kad kandidatas būtų išrinktas, jis turi užsitikrinti ne mažiau kaip dviejų trečdalių (68) deputatų palaikymą.

Per pirmąjį balsavimo ratą parlamentui nepavyko išrinkti prezidento – A. Karis tąsyk sulaukė 63 įstatymų leidėjų balsų.

A. Karis tapo penktuoju Estijos prezidentu nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Estijos prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai.

Išrinktas prezidentu A. Karis pažadėjo sutelkti dėmesį į švietimą, mokslą ir inovacijas.

„Estija turi būti protinga ir išsilavinusi šalis. [Ji turi būti] ne penketuke šalių, turinčių labiausiai išsilavinusius gyventojus, o valstybe, turinčia labiausiai išsilavinusius gyventojus pasaulyje. Mes turime tam reikalingas sąlygas“, – sakė jis anksčiau duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ERR.

ERR A. Karis taip pat sakė, kad vidaus politikos padėtis Estijoje yra „labai gera“.

Kalbėdamas apie įtemptus santykius su Rusija jis pabrėžė, kad „ore kabo daug klausimų – pradedant sienų klausimu, baigiant čionykščiais piliečiais, kurie žvelgia veikiau į Maskvos, o ne Estijos pusę, taip pat jų padėtimi. Klausimų, dėl kurių [reikėtų] kalbėtis su rusais, nemaža.“

1958 metų kovo 26 dieną Tartu gimęs A. Karis studijavo molekulinę genetiką ir vystymosi biologiją ir 2003–2007 metais dirbo Estijos gamtos mokslų universiteto rektoriumi, o 2007–2012 metais vadovavo Tartu universitetui. Valstybės kontrolieriaus poste jis dirbo nuo 2013 metų, o 2017-aisiais tapo Nacionalinio muziejaus direktoriumi.

A. Karis sutuoktinė Sirje Karis (Sirjė Karis) dirba Tartu miesto muziejaus direktore. Pora turi du suaugusius sūnus ir suaugusią dukterį, taip pat penkis vaikaičius.