K. Kallas pareiškė, kad Briuselis ėmėsi veiksmų po to, kai ES užsienio reikalų ministrų susitikime didžioji dauguma iš 27 valstybių narių pritarė šiam žingsniui, siekdamos daryti spaudimą Izraeliui.

„Tai rodo, kad šalys mato, jog padėtis Gazoje tapo nepakeliama, ir mes norime iš tikrųjų padėti žmonėms, taip pat norime, kad humanitarinė pagalba būtų atblokuota ir pasiektų žmones“, – žurnalistams sakė K. Kallas.

Izraeliui atnaujinus puolimą po du mėnesius trukusių paliaubų, padaugėjo raginimų peržiūrėti ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, kuriuo grindžiami abiejų šalių prekybos ryšiai.

K. Kallas sakė, kad antradienį Izraelio į Gazos Ruožą įleisti sunkvežimiai su humanitarine pagalba yra lašas jūroje, palyginti su kančiomis, kurias patiria palestiniečių tauta.

Izraelis pranešė, kad antradienį į karo nuniokotą Gazos Ruožą įvažiavo 93 Jungtinių Tautų (JT) sunkvežimiai su humanitarine pagalba.

Nyderlandai inicijavo naujausią iniciatyvą praėjus daugiau nei metams po to, kai dviem ištikimoms palestiniečių reikalo gynėjoms – Ispanijai ir Airijai – nepavyko įtikinti bloko sustabdyti susitarimo galiojimą.

Diplomatai teigė, kad 17 ES valstybių Briuselio posėdyje primygtinai reikalavo peržiūrėti susitarimą pagal jo antrąjį straipsnį, kuriame raginama gerbti žmogaus teises.

Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot (Maksimas Prevo) sakė neabejojantis, kad Gazos Ruože pažeidžiamos žmogaus teisės.

Dėl peržiūros gali būti sustabdytas visas susitarimas.

ES sunkiai sekasi daryti įtaką konfliktui, nes bloke jau seniai egzistuoja nesutarimai tarp šalių, kurios remia Izraelį, ir tų, kurios laikomos labiau palankiomis palestiniečiams.

Vengrija taip pat neleido įvesti daugiau sankcijų Izraelio nausėdijoms okupuotame Vakarų Krante.