Liepos mėnesį Anglijoje iškrito vos 7 proc. metinės kritulių normos. Tai – vienas sausiausių mėnesių per visą stebėjimų istoriją. Reino ir Dunojaus vandens lygis nukrito iki rekordiškai žemų ribų, sutrikdydamas krovinių gabenimą, pramonės darbą ir elektros gamybą. Šiaurės Italijoje ūkininkai praneša apie 40 proc. mažesnį derlių, o Vokietijoje dalis upių ruožų tapo nepraplaukiami.
Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Vilniaus universiteto klimatologas Arūnas Bukantis (toliau – A.B.), Lietuvos ugniagesių gelbėtojų misijos, išvykusios į Prancūziją gesinti gaisrų, vadovas Dalius Kunigėlis (toliau – D.K.), Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus atstovė Gražvydė Norkienė (toliau – G.N.) ir energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas (toliau – V.J.).
– Ar tai, kas vyksta, yra natūralūs ciklai, ar anaiptol?
– A.B.: Klimatas pasiekė nevaldomą būklę, padažnėjo ekstremalūs įvykiai ir stichiniai, meteorologiniai bei hidrologiniai reiškiniai. Kalbame ne tik apie klimato atšilimą, kuris prasidėjo prieš daugiau nei 100 metų, bet ir apie padidėjusį klimato ekstremalumą. Tai yra susiję su antropogeniniu poveikiu mūsų klimato sistemai, kuris sukelia ir ekstremalius reiškinius. Klimatas pasidarė neįprastas visame žemės rutulyje. Visur pastebimas didesnis ekstremalių reiškinių skaičius, jie tapo intensyvesni.
– Ar pastebėjote klimato kaitą per savo gyvenimo ciklą?
– A.B.: Šio ir praėjusio šimtmečio klimatas skiriasi nuo sąlygų, kurios buvo prieš tūkstančius metų. Anksčiau nebuvo tokios stiprios ir galingos žmogaus įtakos. Ankstesnius klimato kaitos procesus ir anomalijas dažniausiai lėmė natūralūs gamtiniai veiksniai. Tai yra esminis skirtumas. Įvardijamas taškas, kuomet prasidėjo stipri žmogaus įtaka klimatui – XVIII a. antroji pusė. Mes iš esmės pakeitėme cheminę atmosferos sudėtį. Negalima lyginti klimato sistemos, kuri egzistavo prieš 1000 metų, su dabartine.
– Daliau, kaip situacija Prancūzijoje atrodo dabar? Ar jau pavyko numalšinti gaisrus?
– D.K.: Taip, didžiosios, sunkiai pavejamos ir pavojingos liepsnos buvo apmalšintos. Miškų gaisrai ypatingi tuo, kad jie neužgesta taip greitai. Miškuose yra durpingų vietovių, tad gaisrai gali ir vėl greitai įsiplieksti dėl besilaikančios aukštos temperatūros. Dabar temperatūra mažėja, bet pavojus vis viena yra didžiulis.
– Šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti išsikraustyti. Ar jie jau bando sugrįžti?
– D.K.: Žinome, kad žmonės pamažu įleidžiami į tam tikras teritorijas, kuriose yra saugu, kad jie galėtų susitvarkyti sudegusius namus ir galvoti, ką daryti toliau. Prancūzija susiduria su didžiuliais iššūkiais dėl didelio kiekio žmonių, kurie nebeturi gyvenamosios vietos. Viską atkurti užtruks, tai nėra toks greitas procesas.
– Bendras išdegusių miškų plotas – 115 tūkst. hektarų. Kaip atrodo vaizdas?
– D.K.: Nežinau, ar skaičiai ką nors sako, bet kai važiuoji kilometrais ir matai tą patį sudegusių miškų, namų vaizdą, tai atrodo tragiškai, siaubingai.
– Prancūzija sulaukė daug tarptautinės pagalbos. Kaip vyksta ši operacija ir kas joje dalyvauja?
– D.K.: Nedrįsčiau sakyti, kad prancūzai nepajėgūs išspręsti šios situacijos. Tai yra laiko, resursų ir žmonių gyvybių klausimas. Kuo daugiau rankų ir techninių galimybių, tuo greičiau gaisras gali būti suvaldomas. Istoriškai tokių gaisrų nėra buvę labai ilgą laiką. Dalyvauja komandos iš įvairių šalių, tokių kaip Ukraina, Čekija ir Slovakija, taip pat dirba nacionalinės komandos. Mums yra priskirti plotai, kuriuos turime užgesinti. Yra vietų, kuriose nėra liepsnos, bet yra dūmai, galintys greitai virsti į liepsną.
– Į ką žmonės turėtų atkreipti dėmesį šiomis kaitriomis dienomis?
– G.N.: Svarbu atkreipti dėmesį į savo būklę bei savijautą. Padidėjęs troškulys, nuovargis, galvos skausmas, dirglumas ar gausus prakaitavimas yra perkaitimo požymiai. Reikia kažkiek keisti savo elgesį, stengtis būti vėdinamose patalpose, palaikyti tinkamą temperatūrą, nepamiršti gerti skysčių ir vartoti lengviau virškinamą maistą. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į aprangą ir odos apsaugą, saugotis tiesioginių saulės spindulių ir naudoti kremus. Pakeitus elgesį, būklė pagerėja.
Dienos metu patalpas reikėtų laikyti uždarytas ir vėdinti tik ankstyvą rytą arba vakare. Vasarą saulė yra aktyviausia 11–17 val., tad jei įmanoma, tuo metu reikėtų likti vėsinamose patalpose, apriboti veiklą lauke, o sodo darbus atlikti iš ryto arba vakare.
Negalima automobiliuose palikti vyresnio amžiaus žmonių, vaikų ar gyvūnų, net jei langai yra atidaryti. Automobiliai greitai įkaista ir kelia šilumos smūgio grėsmę. Prieš sodinant vaiką į automobilio kėdutę, būtina patikrinti, ar sėdynės paviršius, saugos diržai arba metalinės detalės nėra per daug įkaitę. Taip pat nerekomenduojama neštis kūdikių į paplūdimius. Vaikai turėtų būti pavėsyje, po skėčiais, aprengti lengvais drabužėliais.
– Kokį poveikį sausros ir gaisrai gali turėti energetikai?
– V.J.: Sausra ir karščiai šiais metais yra ekstremalūs. Prieš keletą metų Prancūzija buvo susirūpinusi, nes buvo didelė kaitra ir trūko vandens aušinti reaktoriams. Dabar kilo kita didelė problema – nuseko Dunojus. O atominės elektrinės reikalauja daug vandens aušinimui. Be to, kai karšta, žmonėms reikia daugiau elektros. Dabar daugiausia elektros suvartojama vasarą, o ne žiemą, nes kondicionavimui jos reikia daug.
– Ar nesame sukaupę pakankamai dujų žiemai? Kiek už jas mokėsime?
– V.J.: Seniai 70 proc. saugyklų būdavo užpildytos, o dabar teturime 55 proc. Dujų kainos yra išaugusios dvigubai. Dabar jos šiek tiek slūgsta, bet viskas priklauso nuo to, ką kalba Trumpas. Vidutiniškai kainos svyruoja nuo 50 iki 60 eurų, nors jos buvo nukritusios iki 30 eurų. Už tokias kainas reikės pirkti dujas žiemai. Saugyklas reikės užpildyti, nes kitaip neišgyvensime. Praėjusi žiema mus išmokė, kad reikia turėti pakankamai dujų. Deja, galime prognozuoti, kad šildymas kitą žiemą bus brangesnis.
– Ar galime ką nors pakeisti dėl visų šių anomalijų?
– A.B.: Be abejo, galime. Tai, ką kalbėjome apie energetiką ir apie sveikatą, yra vadinama pažeidžiamumu. Mūsų bendruomenių ir miesto ekonomikos pažeidžiamumas yra esminis. Jei jis yra toks didelis, kad bet kokia anomalija sukelia kataklizmus ekonomikos sektoriuje, rodo, jog nesugebėjome prisitaikyti ne tik prie ekstremalių, bet ir prie esamų klimato sąlygų. Mažinti įvairių ūkio sektorių ir žmonių sveikatos pažeidžiamumą yra pagrindinis uždavinys.
Dėl ekstremalių sąlygų vasarą stabdomos branduolinės elektrinės. Reikia galvoti, ar naudoti jų gaminamą elektros energiją yra vienintelė ir teisinga strategija. Reikėtų diversifikuoti elektros energijos gamybą, kad jos netrūktų. Saulės ir vėjo energetikos bei vandenilio panaudojimas gali būti perspektyvus.
Vandens telkiniai mažina karščio bangos daromą poveikį. Taip pat svarbus žaliųjų plotų puoselėjimas ir jų plėtra. Jie negali būti naikinami. Tai yra viena iš priemonių ištverti karščio bangas.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)