D. Trumpas, kurio respublikonų laukia sunki kova siekiant išlaikyti Kongreso kontrolę, ne kartą abejojo JAV rinkimų sąžiningumu ir ragino savo partiją „nacionalizuoti“ balsavimo procesą bent 15-oje vietų.
Baltieji rūmai tvirtina, kad gina rinkimų saugumą, o daugelis nuogąstavimus keliančių scenarijų išlieka hipotetiniai.
JAV Konstitucija nesuteikia prezidentui tiesioginio vaidmens organizuojant rinkimus, o teismai iki šiol atmetė pagrindinius administracijos teisinius iššūkius.
Naujienų agentūra AFP žemiau apžvelgia pagrindinius galimus įtampos židinius.
Kas turi teisę balsuoti
JAV Teisingumo departamentas padavė į teismą 30 valstijų ir Kolumbijos apygardą, siekdamas gauti jų rinkėjų registracijos sąrašus. Departamentas teigia, kad šie duomenys reikalingi siekiant nustatyti asmenis, neturinčius JAV pilietybės. Daugiau kaip dvi dešimtis šių bylų departamentas pralaimėjo.
Jis taip pat pareikalavo atskirti maždaug 20 tūkst. Kalifornijos ir daugiau kaip 400 Vašingtono valstijos gyventojų, kuriuos jis įtaria neturint JAV pilietybės, balsalapius.
JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą dėl Kalifornijos, taip suduodamas D. Trumpo administracijai smūgį likus dienai iki rinkimų. Vašingtono valstija taip pat atsisakė vykdyti šį reikalavimą.
Tyrimai ne kartą parodė, kad JAV pilietybės neturinčių asmenų dalyvavimo rinkimuose atvejai yra itin reti.
Teisingumo departamentas perspėjo visų valstijų rinkimų pareigūnus, kad jiems gali grėsti baudžiamasis persekiojimas, jei jie sąmoningai leis balsuoti JAV pilietybės neturintiems asmenims.
D. Trumpas taip pat pasiūlė 1 mln. dolerių (890 tūkst. eurų) už informaciją, kuri padėtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo rinkimuose, tačiau nepateikė daugiau detalių.
Rinkimų apylinkėse
Teisingumo departamentas planuoja į visas 50 valstijų išsiųsti apie 1 tūkst. rinkimų stebėtojų – tai būtų didžiausia tokio pobūdžio operacija departamento istorijoje.
Stebėsena vykdoma jau kelis dešimtmečius, tačiau demokratai ir balsavimo teises ginančios organizacijos baiminasi, kad stebėtojai gali bauginti rinkėjus.
Departamentas tvirtina, kad stebėtojai bus neginkluoti, jiems bus draudžiama kištis į balsavimą ir jie nebus nei Federalinio tyrimų biuro (FTB), nei Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) darbuotojai.
Administracija teigia neplanuojanti operacijų rinkimų apylinkėse, nors vidaus saugumo sekretorius Markwayne‘as Mullinas pareiškė, kad ICE pareigūnai ten galėtų vykdyti orderius.
D. Trumpas atsisakė atmesti galimybę paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį arba pasitelkti Sukilimo aktą, leidžiantį prezidentui dislokuoti kariuomenę šalies viduje.
Pilietinio karo laikų įstatymas draudžia kariams ir ginkluotiems federaliniams agentams būti rinkimų apylinkėse, o teisės ekspertai pabrėžia, kad nepaprastosios padėties paskelbimas nesuteiktų prezidentui įgaliojimų kontroliuoti rinkimus.
Balsų skaičiavimas
Federaliniai pareigūnai galėtų siekti gauti teismo orderius ar šaukimus dėl balsalapių, balsavimo aparatų arba dokumentų, o tai galėtų sutrikdyti balsų skaičiavimą.
Sausio mėnesį FTB konfiskavo balsalapius ir kitus 2020 m. rinkimų dokumentus Fultono apygardoje, Džordžijos valstijoje. Ši apygarda tapo D. Trumpo nepagrįstų teiginių, kad jis tais metais laimėjo, taikiniu.
Rinkimų pareigūnai perspėja, kad panašūs veiksmai vykstant aktyviam balsų skaičiavimui galėtų susilpninti apsaugos priemones, leidžiančias stebėti, kaip tvarkomi balsalapiai.
D. Trumpas galėtų mesti kaltinimus dėl sukčiavimo, susijusio su paštu siunčiamais balsalapiais, balsavimo aparatais arba po rinkimų dienos suskaičiuotais balsais. Tai galėtų pakurstyti reikalavimus perskaičiuoti balsus arba mėginimus stabdyti skaičiavimą.
Tačiau JAV Aukščiausiasis Teismas birželio mėnesį nusprendė, kad valstijos gali skaičiuoti paštu atsiųstus balsalapius, pašto antspaudu pažymėtus iki rinkimų dienos, net jei jie atkeliauja vėliau. Be to, teismai gali imtis veiksmų prieš neteisėtą rinkimų proceso trikdymą.
Po rinkimų dienos
Teisingumo departamentas padavė į teismą Aliaskos valstiją, siekdamas atidėti jos rinkimų į Senatą rezultatų patvirtinimą, jei nedidele persvara pralaimėtų dabartinis respublikonų senatorius Danas Sullivanas, kurio varžovė yra demokratė Mary Peltola. Departamentas tokį reikalavimą grindžia tuo, kad rinkimuose dalyvauja dar vienas kandidatas vardu Danas Sullivanas, kuris, jo teigimu, siekia suklaidinti rinkėjus. Šis kandidatas kaltinimus neigia.
D. Trumpas pareiškė nurodęs pateikti šį ieškinį.
Ekspertai teigia, kad federaliniai įstatymai neleidžia departamentui blokuoti rinkimų rezultatų patvirtinimo. Teismai gali įpareigoti pareigūnus atlikti šią procedūrą.
D. Trumpas galėtų spausti valstijų pareigūnus ginčyti rezultatus, kaip tai darė pralaimėjęs 2020 m. rinkimus.
Ekspertai įspėja, kad neišspręsti ginčai taip pat galėtų atidėti naujai išrinktų įstatymų leidėjų prisaikdinimą sausio mėnesį.
Tačiau teismai ne kartą patvirtino valstijų įgaliojimus organizuoti rinkimus, o demokratai ir balsavimo teises ginančios organizacijos subūrė teisininkų komandas kovai su bet kokiais mėginimais kištis į rinkimų procesą.
Naujausi komentarai