„Itin stiprus El Ninjo reiškinys susiduria su planeta, kurią jau ir taip smarkiai įkaitino žmogaus sukelta klimato kaita. Įžengėme į naują ekstremalių klimato reiškinių erą“, – pareiškime teigė JT vadovas.
Pasaulio lyderiams susirinkus į JT klimato konferenciją Antalijoje, A. Guterresas paragino juos „pagaliau rimtai imtis veiksmų – sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, paspartinti teisingą perėjimą nuo iškastinio kuro prie švaresnių energijos šaltinių ir suteikti pažeidžiamoms šalims reikalingą finansavimą bei apsaugą“.
Jo pareiškimas nuskambėjo JT Pasaulinei meteorologijos organizacijai (PMO) paskelbus ataskaitą, rodančią, kad 2026 m. tęsiasi neįprastai aukštos pasaulinės temperatūros, ledynų tirpimo ir jūros lygio kilimo tendencijos.
Organizacijos duomenimis, pastarieji 12 metų buvo karščiausi per visą stebėjimų istoriją, o šie metai taip pat turėtų patekti tarp karščiausiųjų.
Įspėja, kad peržengtos visos ribos
„Tai, ką dabar matome, suteikia naują prasmę posakiui „peržengtos visos ribos“, – žurnalistams Ženevoje sakė PMO vadovė Celeste Saulo.
Ji perspėjo, kad dabartinis itin stiprus El Ninjo reiškinys gali lemti dar didesnį karštį ir ekstremalius orų reiškinius, kurie tęstųsi ir kitais metais.
„Turėtume ruoštis dar vieniems rekordiniams 2027 metams“, – tikino C. Saulo.
PMO duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais vidutinė pasaulio paviršiaus temperatūra buvo maždaug 1,47 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį.
Šių metų El Ninjo reiškinys, kuris, kaip prognozuojama, bus stipriausias mažų mažiausiai nuo 1950-ųjų, iki metų pabaigos šį rodiklį gali dar labiau padidinti.
Preliminarūs duomenys rodo, kad 2026-ieji patenka tarp keturių karščiausių metų per visą stebėjimų istoriją, žurnalistams sakė PMO klimato informacijos padalinio vadovas Johnas Kennedas. Tačiau jis pridūrė, kad „stiprėjant El Ninjo reiškiniui, gavus galutinius duomenis gali paaiškėti, jog esame visai netoli pirmosios vietos“.
C. Saulo atkreipė dėmesį, kad dėl šio natūralaus klimato reiškinio iš vandenyno į atmosferą išsiskiria šiluma, o šiemet vandenynų temperatūra buvo aukščiausia per visą matavimų istoriją.
El Ninjo reiškinys fiksuojamas, kai tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje vandens paviršiaus temperatūra vidurkį viršija puse laipsnio, tačiau, PMO prognozėmis, nuo dabar iki sausio ji „gali būti 3,8 laipsnio Celsijaus aukštesnė už vidurkį“, sakė ji.
PMO taip pat pranešė, kad pasaulinis jūros lygis pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą ribą, gėlo vandens ištekliai mažėja, o ledynai toliau traukiasi.
Organizacijos duomenimis, 2025 m. prarasto ledo kiekis prilygo tokiam vandens kiekiui, kuriuo kiekvieną tų metų sekundę būtų galima pripildyti penkis olimpinius plaukimo baseinus.
„Kartu mes vis labiau stipriname ekstremalius orų reiškinius, o El Ninjo dar labiau padidins jų keliamą riziką“, – sakė C. Saulo.
Ji perspėjo, kad „karščio bangos, atogrąžų ciklonai ir smarkios liūtys intensyvėja sparčiau, nei buvo galima numatyti remiantis ankstesniais stebėjimais“.
Vis dėlto PMO teigiamai įvertino tai, kad gerokai padaugėjo šalių, turinčių pagrindines ankstyvojo perspėjimo apie įvairius pavojus sistemas – nuo 55 šalių 2015-aisiais iki 136 praėjusiais metais.
Organizacija paragino COP31 dalyvius užtikrinti didesnes investicijas į nuolatinius pasaulinius stebėjimus, duomenų rinkimą ir prognozavimą, būtinus tokių sistemų veikimui.
„Negalime sau leisti veikti aklai“, – pabrėžė C. Saulo.
Naujausi komentarai