JT: niokojamą klimato kaitos poveikį pajusime greičiau, nei manyta

Rūšių nykimas, didesnis ligų paplitimas, didžiulio karščio bangos, ekosistemų griūtis, jūros lygio kilimo grėsmė miestams – šie ir kiti niokojami klimato kaitos padariniai intensyvėja ir gali tapti skausmingai akivaizdūs mūsų dienomis gimusiems vaikams dar nesulaukus 30 metų, projekte rašo JT patarinėjantys klimatologai.

Visuomenių šiandien priimti sprendimai nulems, ar žmonija klestės, ar paprasčiausiai bandys išgyventi tęsiantis XXI amžiui, nurodo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).

Tačiau pavojingos ribos yra arčiau nei manyta, o sunkios dešimtmečius trukusios nevaržomos taršos anglies junginiais pasekmės neišvengiamai pasireikš jau netrukus.

„Blogiausia dar laukia; mūsų vaikų ir vaikaičių gyvenimas bus paveiktas daug labiau nei mūsų“, – sakoma ataskaitos projekte.

Šis 4 tūkst. puslapių dokumentas yra kol kas išsamiausias klimato kaitos padarinių katalogas ir primena kaltinamąjį aktą dėl to, kaip žmonija tvarkosi planetoje.

Tačiau dokumentas, turintis paveikti svarbius politinius sprendimus, turėtų būti paskelbtas tik 2022 metų vasarį – kai jau bus praėję svarbūs šiemetiniai JT viršūnių susitikimai dėl klimato, biologinės įvairovės ir maisto sistemų.

Priešais paversti sąjungininkai

Ataskaitos projektas parengtas pasaulyje vykstant „ekologiniam pabudimui“ ir verčia iš naujo įvertinti neapibrėžtus pasaulio vyriausybių ir korporacijų pažadus pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

Projekto akcentuojami iššūkiai yra sisteminiai, įaugę į kasdienį gyvenimą.

Jie taip pat yra labai neteisingi: tie, kas mažiausiai prisideda prie pasaulio šiltėjimo, kentės neproporcingai smarkiai, nurodo ekspertai.

Dokumentas taip pat rodo, kad į atmosferą išmetame rekordiškai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir tuo pačiu silpniname miškų ir vandenynų pajėgumus jas sugerti, paralyžiuodami savo didžiausius gamtinius sąjungininkus kovoje su pasauliniu atšilimu.

Ataskaitos projekte įspėjama, kad ankstesni dideli klimatiniai sukrėtimai labai smarkiai paveikė aplinką ir nulėmė daugumos rūšių išnykimą. Keliamas klausimas, ar žmonija sėja savo pražūties sėklas.

„Gyvybė Žemėje gali atsigauti po kokio nors drastiško klimato pasikeitimo evoliucionuodama į naujas rūšis ir kurdama naujas ekosistemas“, – sakoma dokumente.

Tačiau to negali padaryti žmonės, pabrėžiama jame.

„Negrįžtamos pasekmės“

Ataskaitos projekte, kuris buvo atsakingai patikrintas ir prieš paskelbimą tikriausiai jau nebus keičiamas, yra mažiausiai keturi svarbūs dalykai.

Visų pirma aišku, kad net ir dabar, kai pasaulio temperatūra yra 1,1 Celsijaus laipsnio šiltesnis nei XIX amžiaus viduryje, klimatas jau keičiasi.

Prieš dešimtmetį mokslininkai manė, kad mūsų ateičiai išgelbėti pakaktų, jeigu šiltėjimas neviršytų 2 laipsnių.

Šis tikslas yra įrašytas į 2015 metų Paryžiaus susitarimą, kurį priėmė beveik 200 valstybių, pasižadėjusių bendromis jėgomis apriboti šiltėjimą dydžiu, „gerokai mažesniu“ už 2 laipsnius, jei įmanoma – 1,5 laipsnio.

Jei dabartinės tendencijos tęsis, pasaulio temperatūra pakils trimis laipsniais – geriausiu atveju.

Ankstesni modeliai rodė, kad Žemę keičiančios klimato kaitos iki 2100 metų nepamatysime, tačiau aptariamame JT ataskaitos projekte sakoma, kad užsitęsęs temperatūros padidėjimas net virš 1,5 laipsnio galėtų nulemti „vis rimtesnes, šimtmečius trunkančias ir, kai kuriais atvejais, negrįžtamas pasekmes“.

Praėjusį mėnesį Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) paskelbė prognozę, jog yra 40 proc. tikimybė, kad Žemė iki 2026-ųjų 1,5 laipsnio ribą peržengs bet vienais metais.

Kai kuriems augalams ir gyvūnams tai gali reikšti išnykimą.

Pasaulio temperatūrai padidėjus 1,5 laipsnio, „sąlygų pasikeitimai viršys daugelio organizmų galimybes prisitaikyti“, pažymima projekte.

Vienas tokių pavyzdžių būtų koraliniai rifai – ekosistemos, nuo kurių priklauso pusė milijardo žmonių.

Autochtonams Arktyje gresia kultūrinis išnykimas, nes tiesiogine prasme ištirps aplinka, nulėmusi jų pragyvenimo šaltinį ir istoriją.

Šylančiame pasaulyje taip pat ilgėja gaisrų sezonai, dvigubai padidėjo išdegti galinčių teritorijų plotai, šiltėjimas prisidėjo prie maisto sistemų praradimo.

„Pasirengti puolimui“

Pasaulis privalo pažvelgti šiai tikrovei į akis ir pasirengti puolimui: tokia yra antra svarbi ataskaitos išvada.

„Dabartinio adaptacijos lygio nepakaks atsakyti į būsimas klimato grėsmes“, – įspėjama ataskaitos projekte.

Prognozės amžiaus viduriui rodo, kad net pagal optimistinį atšilimo 2 laipsniais scenarijų tai yra švelni formuluotė.

Iki 2050 metų tikriausiai dešimtimis milijonų padaugės chroniškai badaujančių žmonių. Dideliame skurde gyvenančių žmonių per dešimtmetį gali padaugėti 130 mln., jei nelygybei ir toliau bus leista didėti.

2050 metais klimato krizės „fronto linijoje“ atsidūrusiuose pakrančių miestuose šimtams milijonų žmonių pavojų kels potvyniai, dėl kylančio vandenynų lygio vis pavojingesnės bus dažnėjančios štorminės patvankos.

Jei pasaulio temperatūra padidės 1,5 laipsnio, miestuose gyvenančių žmonių, kuriems dėl sausrų trūksta vandens, bus maždaug 350 mln. daugiau. Jei temperatūra padidės 2 laipsniais, tokių žmonių skaičius išaugs 410 milijonų.

Papildoma pusė laipsnio taip pat reikš, kad žmonių, patiriančių ekstremalias ir potencialiai mirtinas karščio bangas, bus 420 mln. daugiau.

„Prognozuojama, kad adaptacijos kaštai Afrikai išaugs dešimtimis milijardų dolerių (eurų) per metus, jei šiltėjimas bus didesnis kaip du laipsniai“, – įspėja ataskaitos rengėjai.

Lūžio taškai

Trečia, ataskaitos projekte nusakomi sudėtinių pasekmių ir pasekmių grandinių pavojus, taip pat klimato sistemos lūžio taškai, kuriuos mokslininkai visai neseniai pradėjo matuoti ir suprasti.

Jau identifikuota tuzinas klimato sistemos temperatūros slenksčių, už kurių prasidėtų negrįžtami ir potencialiai katastrofiški pasikeitimai.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad temperatūros padidėjimas dviem Celsijaus laipsniais galėtų nulemti nebegrįžtamą Grenlandijos ir Vakarų Antarkties ledo dangos – kur yra tiek užšalusio vandens, kad ištirpęs jis 13 metrų padidintų vandenynų lygį – tirpsmą.

Peržengus vieną iš kitų slenksčių, Amazonės baseinas galėtų iš atogrąžų miško virsti savana, o tirpstant amžinajam įšalui Sibire į atmosferą galėtų patekti milijardai tonų anglies junginių. Šie savo ruožtu dar labiau pakurstytų pasaulinį atšilimą.

Artimesnėje ateityje kai kuriuos regionus – Rytų Braziliją, Pietryčių Aziją, Viduržemio jūros regioną, Centrinę Kiniją – ir kone visas pakrantes tuo pačiu metu gali kamuoti ne viena klimatinė katastrofa: sausros, karščio bangos, ciklonai, miškų gaisrai, potvyniai.

Tačiau pasaulinį šiltėjimą taip pat skatina ir visi kiti dalykai, kuriais žmonija sutrikdė Žemės pusiausvyrą.

Tarp jų yra „buveinių ir atsparumo praradimai, per daug intensyvus naudojimas, vandens išgavimas, tarša, invazinės rūšys, kenkėjų ir ligų plitimas“, sakoma ataskaitos projekte.

Lengvo sprendimo tokiam problemų raizginiui nėra, sakė buvęs Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas ir 2006 metų klimato kaitos ekonomikos apžvalgos („Stern Review“) autorius Nicholas Sternas (Nikolas Sternas).

„Pasaulis susiduria su sudėtingu persipynusių iššūkių deriniu. Jei jie nebus sprendžiami drauge, nebus galima sėkmingai spręsti nė vieno iš jų“, – sakė N. Sternas. Prie minimos IPCC ataskaitos šis ekspertas neprisidėjo.

„Transformuojančios permainos“

Ataskaitos projekte gerų naujienų nedaug, bet IPCC pabrėžia, jog galima daug nuveikti siekiant išvengti blogiausio scenarijaus ir pasirengti tiems padariniams, kurių jau negalima išvengti. Tai būtų ketvirtas svarbus dalykas ataskaitoje.

Vadinamųjų mėlynosios anglies ekosistemų, pavyzdžiui, rudadumblių ir mangrovių miškų, apsauga ir atkūrimas didina „užrakintos“ anglies kiekį ir saugo nuo štorminių patvankų, taip pat plečia buveines laukinei gyvybei, pragyvenimo šaltinį pakrančių bendruomenėms, prisideda prie maisto saugos.

Perėjimas prie labiau augalinės mitybos taip pat galėtų iki 2050 metų net 70 proc. sumažinti su maistu susijusią taršą anglies junginiais.

Tačiau paprasčiausio benziną ryjančios mašinos pakeitimo „Tesla“ automobiliu ar milijardų medžių pasodinimo nepakaks, kad būtų galima gyventi įprastai, įspėja ataskaitos rengėjai.

„Mums reikia transformuojančių permainų... visais procesų ir elgsenos lygiais: individų, bendruomenių, verslo, institucijų ir vyriausybių“, – sakoma projekte.

„Privalome iš naujo apibrėžti savo gyvenimo būdą ir vartojimą“, – pabrėžiama jame.