JT moterų teisių rezoliucija buvo priimta nepaisant priešiškos reakcijos

Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos komitetas sutiko su pirmąja rezoliucija dėl moterų teisių gynėjų, tokių kaip Malala Yousafzai (Malala Jusafzai), nors vienas aljansas, į kurį įėjo ir Vatikanas, vykdė aktyvią kampaniją už šios priemonės susilpninimą.

Norvegų vadovaujama koalicija, kuri mėnesius rengė rezoliucijos projektą, turėjo išmesti formuluotę, kuria buvo smerkiamos „visos smurto prieš moteris formos“, kad tekstas trečiadienį vakare būtų priimtas konsensusu.

Afrikos šalys, Vatikanas, Iranas, Rusija, Kinija ir konservatyvios islamiškos valstybės siekė susilpninti Asamblėjos žmogaus teisių komiteto priimtą rezoliuciją, sakė diplomatai ir aktyvistai.

Kampanijai už moterų teisių gynėjus pastaraisiais mėnesiais didelį postūmį suteikė tokie žmonės kaip pakistaniečių paauglė Malala, kuriai talibai šovė į galvą – už tai, kad ji reikalavo švietimo mergaitėms, ir Kongo Demokratinės Respublikos gydytojas Denisas Mukwege (Denisas Mukvegė), kuris dėl savo pagalbos išžaginimų aukoms buvo priverstas trumpam bėgti į užsienį.

Abu jie buvo kandidatai į šiemetinę Nobelio taikos premiją.

Minimoje rezoliucijoje visos valstybės raginamos viešai pasmerkti smurtą prieš moterų teisių gynėjus, pakeisti įstatymus, kurie jiems trukdo, ir suteikti aktyvistams laisvą prieigą prie JT agentūrų.

„Tarptautinė bendrija pasiuntė aiškų signalą. Nepriimtina kriminalizuoti, stigmatizuoti ar riboti moterų žmogaus teisių gynėjų“, - sakė pagrindinis Norvegijos vyriausybės derybininkas šios rezoliucijos klausimu Geiras Sjobergas (Jeiras Siobergas).

Jis pridūrė, jog dabar pagrindinis tikslas bus užtikrinti, kad vyriausybės laikytųsi šiuo tekstu prisiimtų įsipareigojimų.

„Yra didelis neatitikimas tarp drąsių moterų realybės ... ir to, kas buvo sutarta šiandien. Tikrasis darbas prasideda dabar“, - pridūrė G.Sjobergas.

Dėl minimo teksto vyko sunkios derybos.

Afrikos šalys tvirtino, kad reikia akcentuoti pagarbą papročiams ir tradicijoms. Rusija, Iranas ir Kinija ragino parengti tokias formuluotes, pagal kurias teisių gynėjai turėtų laikytis nacionalinių įstatymų, sakė diplomatai ir aktyvistai.

Galiausiai Norvegija sutiko išmesti paragrafą, kuriame buvo sakoma, kad valstybės turėtų „griežtai pasmerkti visas smurto prieš moteris ir moterų žmogaus teisių gynėjus formas, ir susilaikyti nuo bet kokių papročių, tradicijų ar religinių sumetimų pasitelkimo siekiant išvengti savo įsipareigojimų“.

Afrikos valstybės savo ruožtu atšaukė siūlytą pataisą, kurioje buvo sakoma, kad žmogaus teisių gynėjai turi laikytis „vietos situacijų“, sakė diplomatai.

Daugiau kaip 30 Europos valstybių, tarp jų – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, protestuodamos dėl tokios nuolaidos nusišalino kaip rezoliucijos rėmėjos.

Islandija liko rėmėja, bet jos ambasadorė JT Greta Gunnarsdottir (Greta Gunarsdoutir) minimą nuolaidą pavadino JT teisių komiteto „blogiausiu momentu“.

Vatikanas vadovavo nepritarimui projekto formuluotėms dėl pavojų tiems, kurie darbuojasi lytinės ir reprodukcinės sveikatos, lyčių teisių srityse, sakė derybas stebėję aktyvistai.

Teisių gynimo grupės sako, kad JT komitetui derėjo tvirtai pasipriešinti pakeitimams.

Moterų žmogaus teisių gynėjai dažnai „meta iššūkį tradicinėms religinėms ir kultūrinėms vertybėms bei praktikoms, kuriomis subordinuojamos, stigmatizuojamos ar varžomos moterys“, kai jos prisiima lyties ir seksualines teises, sakė Eleanor Openshaw (Elinor Oupenšou) iš „International Service for Human Rights“.

Nobelio premijų laureatės ir buvusių įtakingų valstybininkų grupė „The Elders“, kuriai, be kitų, priklauso buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris) ir buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Ananas (Kofis Ananas), taip pat palaikė rezoliuciją.