JT laukia žinių, kiek iš beveik 4 mlrd. dolerių skolos JAV ketina sumokėti

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusią savaitę įspėjo, kad pasaulinei organizacijai gresia neišvengiamas finansinis žlugimas, nebent bus pertvarkytos jos finansinės taisyklės arba visos 193 valstybės narės sumokės savo įnašus. Žinutė aiškiai buvo skirta Jungtinėms Valstijoms.

Pasak JT pareigūno, JAV yra skolingos 2,196 mlrd. dolerių JT reguliariam veiklos biudžetui, įskaitant 767 mln. dolerių už šiuos metus. JAV taip pat skolingos 1,8 mlrd. dolerių atskiram biudžetui, skirtam JT taikos palaikymo operacijoms visame pasaulyje.

JAV misija prie Jungtinių Tautų patvirtino, kad JAV ambasadorius Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) sakė D. Trumpo administraciją planuojant per kelias savaites sumokėti didelį pradinį įnašą skoloms padengti, nors galutinė suma dar nenustatyta. Apie jo komentarus pirmoji pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) pirmadienį žurnalistams sakė, kad A. Guterresas jau kuris laikas bendrauja su M. Waltzu ir kad JT kontrolierius taip pat palaiko ryšį su JAV pareigūnais.

„Laukiame, kada tiksliai bus atlikti mokėjimai ir kokio dydžio jie bus“, – sakė S. Dujarricas.

A. Guterresas praėjusią savaitę laiške visoms valstybėms narėms teigė, kad lėšos JT reguliariam veiklos biudžetui gali baigtis iki liepos. Tai gali dramatiškai paveikti organizacijos veiklą.

JAV prezidentas D. Trumpas yra sakęs, kad Jungtinės Tautos neišnaudojo savo potencialo. Jo administracija 2025 metais Jungtinėms Tautoms nieko nesumokėjo ir pasitraukė iš tokių JT organizacijų kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kultūros agentūra UNESCO, kartu nutraukdama finansavimą dešimtims kitų.

JT pareigūnai teigė, kad 95 proc. įsiskolinimų į JT reguliarųjį biudžetą sudaro Jungtinių Valstijų skola.

Antroji šalis sąraše pagal nesumokėtus privalomus reguliarius įnašus yra Venesuela, kuri skolinga 38 mln. dolerių (32 mln. eurų), sakė JT pareigūnas. Ši Pietų Amerikos valstybė prarado balsavimo teisę JT Generalinėje Asamblėjoje dėl dvejus metus vėluojančių įmokų.

Venesuelos ekonomika buvo sunkioje padėtyje prieš sausio mėnesį įvykusį JAV karinį reidą, kurio metu buvo nušalintas tuometinis prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras).

Beveik 60 šalių savo metinius įnašus sumokėjo iki nustatyto termino – vasario 8 dienos.