JT: augalinė mityba – būdas kovoti su klimato kaita

Tiesa, mokslininkai neragino visus vakariečius tapti veganais ar vegetarais, tačiau patikino, kad būtų galima išmaitinti daugiau pasaulio gyventojų naudojant mažiau žemės išteklių, jei žmonės valgytų mažiau mėsos, rašo BBC.

Ataskaita, kurią Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai (IPCC) parengė 107 mokslininkai, rodo, kad pasaulio dirvožemiai gali būti panaudojami efektyviau ir sugerti daugiau žmonių išmetamos anglies taršos.

„Mes nesakome žmonėms nebevalgyti mėsos. Kai kur žmonės tiesiog neturi kitos išeities, bet akivaizdu, kad Vakaruose mes valgome gerokai per daug“, – pristatydamas ataskaitą sakė Aberdyno universiteto klimatologas Pete'as Smithas.

Ataskaitoje raginama imtis ryžtingų veiksmų, kurie sumažintų dirvos eroziją ir dykumėjimą – abu šie veiksniai prisideda prie klimato kaitos. Taip pat kai kurios pasaulio šalys įspėjamos dėl planų auginti medžius ir juos deginti elektros gamybai. Tokie veiksmai gali tiesiogiai pakenkti maisto gamybai.

Pasak mokslininkų, Žemės sausuma ir tai, kaip ji yra panaudojama, yra kertinis žmonijos ir pasaulinės ekonomikos veiksnys. Vis dėlto, mes itin agresyviai ją keičiame, o tai, kaip dirvožemiui atsilieps žmonių sukelta klimato kaita, bus vienas esminių žmonijos iššūkių ateityje.

Mokslininkai perspėja, kad klimato kaita kelia tiesioginę grėsmę mūsų visų maistui. Kylanti planetos temperatūra, vis dažniau pasitaikančios ekstremalios oro sąlygos daro įtaką tiek augalams, tiek ir gyvūnams.

Visgi maisto gamyba taip pat prisideda prie visuotinio atšilimo. Žemės ūkis ir miškininkystė išmeta apie ketvirtadalį visų šiltnamio dujų. Gyvulininkystė prie klimato kaitos prisideda tiesiogiai – gyvuliai, ypač karvės, teršia atmosferą metano dujomis, ir netiesiogiai – ganyklų plėtrai yra kertami anglies dioksidą (CO2) sugeriantys medžiai.

Mėsos pramonės poveikis aplinkai yra itin svarbus daugeliui vegetarų ir veganų. Vakarų šalyse vis aktyviau veikia įvairūs judėjimai, raginantys atsisakyti mėsos.

„Būtina vartoti mažiau mėsos, jei norime pasiekti klimato kaitos sustabdymo tikslus“, – tikino organizacijos „Compassion in World Farming“ atstovas Peteris Stevensonas.

Tuo tarpu kitose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, jautienos suvartojimas auga, nepaisant Kinijos valdžios bandymų skatinti tradicinę augalinę mitybą.

IPCC ataskaitos autoriai taip pat ragina mažinti išmetamo maisto kiekį. Pasak mokslininkų, pardavimui nebetinkamas maistas dažnai gali būti naudojamas pašarui ar paaukojamas labdaros organizacijoms.

Viena tokia organizacija Šveicarijoje – „Partage“. Aktyvistai surenka iš parduotuvių išmetamą maistą ir padalina sunkiau besiverčiančioms vietos šeimoms. „Partage“ taip pat surenka pasenusią duoną ir paverčia ją sausainiais, džiovina vaisius ir konservuoja daržoves. Visa tai padeda mažinti CO2 taršą.

Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad dirvožemis dažnai yra užmirštamas, o juk būtent dirvožemyje glūdi didžiuliai klimato kaitą spartinančios anglies klodai, nusileidžiantys tik vandenynuose esantiesiems.

Augalai sugeria CO2 ir „įšaldo“ anglį dirvožemyje. Tačiau miškų kirtimas ir neefektyvus ūkininkavimas gali pakenkti šiam procesui. Kai dirvožemį paveikia eroziją, anglis yra išmetama į atmosferą, o tolesnis augalų augimas dažnai tampa nebeįmanomas.

Klimato kaita dirvos erozijos procesą pagreitina, nes aukštesnė temperatūra padeda skaidyti organines medžiagas dirvožemyje. Tokiu būdu dar labiau didinama šiltnamio dujų tarša.

IPCC ataskaitoje teigiama, kad dirvos erozijos sustabdymas iškart duoda naudos vietos bendruomenėms.

„Akivaizdu, kad perteklinis išnaudojimas skatina dirvos eroziją, o tai dar labiau sustiprina klimato kaitą. Žemė ir jos panaudojimas yra dalis problemos, bet jei mes išmintingai ją naudosime, ji gali būti dalis klimato sprendimo“, – teigė P. Smithas.