- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė pasirūpinsiantis, kad „Rusijai būtų „labai, labai sunku“ surengti bet kokį karinį įsiveržimą į Ukrainą, perspėjusią, kad jau ateinantį mėnesį gali prasidėti didelio masto puolimas.
Vašingtonas ir Kijevas sako, kad Maskva sutelkė daug pajėgų prie sienų su Ukraina, ir kaltina Maskvą planuojant įsiveržti.
J. Bidenas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja artimiausiu laiku pasikalbėti vaizdo ryšiu ir aptarti regione didėjančią įtampą, penktadienį patvirtino abi šalys.
Žurnalistams Vašingtone J. Bidenas sakė rengiąs „visapusiškiausią ir reikšmingiausią iniciatyvų rinkinį, kad ponui Putinui būtų labai, labai sunku imtis to, ką, kaip žmonės nerimauja, jis gali ketinti padaryti“.
2014 metais Maskva okupavo ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, taip pat rėmė Ukrainos rytuose įsitvirtinusius prorusiškus separatistus, kovojančius su provakarietiška Kijevo vyriausybe. Šis konfliktas jau nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
„Labiausiai tikėtinas laikas, kai busi pasiruošta eskaluoti padėtį – sausio pabaiga“, – penktadienį Kijeve įstatymų leidėjams sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Penktadienį dienraščio „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje cituojami JAV pareigūnai ir vienas žvalgybos dokumentas, kuriame nurodoma, kad Rusija galimai planuoja kitais metais surengti daugiaplanį puolimą, į kurį būtų įtraukta iki 175 tūkst. karių.
O. Reznikovas atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariuomenė pradėjo „žiemos mokymų laikotarpį“ ir jau pradėjo manevrus netoli Ukrainos teritorijos.
Jo vertinimu, netoli sienos su Ukraina Rusija laiko apie 100 tūkst. karių. Tuo metu Maskva neigia, kad pajėgos šiame regione yra padidintos.
„Mūsų šalis“
Rytų Ukrainoje dislokuotų vyriausybės pajėgų kariai sakė esantys pasiruošę atremti bet kokį Rusijos puolimą.
„Mūsų užuotis paprasta: neleisti priešui įžengti į mūsų teritoriją“, – naujienų agentūrai AFP sakė 29 metų karys, vardu Andrijus, rūkydamas apkase netoli Svitlodarsko miesto palei fronto liniją.
„Visi mūsų vyrai pasiruošę juos atremti. Tai – mūsų šalis, ginsime ją iki pat galo“, – pridūrė kitas karys, 24 metų Jevhenas.
Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad V. Putino ir J. Bideno virtualių derybų data jau sutarta, bet ji nebus paskelbta, kol bus suderintos paskutinės pokalbio detalės.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) teigė, kad šis pokalbis turėtų įvykti „artimiausioje ateityje“.
Paklaustas, ar kalbėjosi su V. Putinu penktadienį ryte, J. Bidenas, eidamas iš spaudos konferencijos Vašingtone, šūktelėjo „Ne“.
Jis nepateikė jokių kitų detalių apie savo planuojamas „iniciatyvas“ dėl Ukrainos.
„Raudonos linijos“
V. Putinas anksčiau perspėjo Vakarus ir Kijevą neperžengti Kremliaus nubrėžtų „raudonų linijų“ dėl karinių pratybų netoli Rusijos sienų ir Ukrainos pajėgų ginkluotės stiprinimo.
Žurnalistų paklaustas, ar priims V. Putino išdėstytas sąlygas, J. Bidenas atsakė: „Nepriimsiu niekieno raudonos linijos.“
Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) savo ruožtu sakė, kad Maskva, o ne Kijevas turi imtis žingsnių mažinti įtampai prie abiejų šalių sienos..
„Manome, kad tai yra užduotis jiems [Rusijai]", – ji sakė per spaudos konferenciją, kai buvo paklausta, kuri pusė turi stengtis deeskaluoti padėtį. J. Psaki pridūrė, kad JAV – ne vienintelė tokio požiūrio besilaikanti šalis.
Atstovė pabrėžė, kad Maskvai „būtina atsisakyti karingos retorikos, persvarstyti sprendimus dėl pajėgų telkimo“.
Anot jos, Jungtinės Valstijos privalo „būti pasiruošusios veikti agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą atveju“. J. Psaki pridūrė, kad Jungtinės Valstijos „turi virtinę pasirinkimų, tokių kaip ekonominės sankcijos“.
„Norime būti įsitikinę, kad esame pasiruošę“, – kalbėjo ji.
Nepaisant Vašingtono ir Maskvos kontaktų, įvykusių nuo J. Bideno ir V. Putino pirmojo susitikimo Ženevoje šių metų birželį, įtampa tarp abiejų šalių išliko didelė.
Rusija ir JAV ginčijasi ne tik dėl Ukrainos konflikto, bet ir dėl kibernetinių atakų bei ambasadų darbuotojų skaičiaus, abiem šalims išsiuntus viena kitos diplomatų.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį AFP sakė atmetąs bet kokias pastangas atsisakyti Kijevo stojimo į NATO planų.
Maskva reikalauja, kad NATO nebesiplėstų į rytus, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo daugumai buvusio komunistinio Rytų bloko šalių prisijungus prie Aljanso.
Tačiau kalbėdamas Stokholme vykusio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimo kuluaruose D. Kuleba sakė, kad Kijevas nesutinka atsisakyti planų įstoti į Aljansą.
„Atmetu idėją, kad turima kažką garantuoti Rusijai. Tvirtinu, kad būtent Rusija turi garantuoti, jog netęs savo agresijos prieš bet kurią šalį“, – kalbėjo jis.
NATO dar 2008 metais oficialiai atvėrė duris Ukrainos narystei, bet nuo to laiko nebuvo padaryta jokios pažangos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV atmeta Rusijos skundus dėl britų sviedinių su nuskurdintuoju uranu2
Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos skundus dėl Didžiosios Britanijos pareiškimo, kad ji nusiųs Ukrainai šarvamušių sviedinių su nuskurdintuoju uranu. ...
-
Pirmoji 3D spausdinimo technologija pagaminta raketa pakilo, bet orbitos nepasiekė
Pirmoji pasaulyje 3D spausdinimo technologija pagaminta raketa trečiadienį buvo sėkmingai paleista, tačiau pasiekti orbitos jai nepavyko. ...
-
Baltarusijos opozicijos lyderė ragina šalį nutraukti ryšius su Rusija
Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį paragino savo šalį nutraukti ryšius su Rusija ir kritikavo prezidento Aliaksandro Lukašenkos paramą Maskvos karui Ukrainoje. ...
-
Kovo 23-ioji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 23-oji, ketvirtadienis, 12 savaitė. ...
-
„Amnesty International“ ragina Ugandos prezidentą neremti prieš LGBTQ nukreipto įstatymo1
Teisių gynėjų grupė „Amnesty International“ trečiadienį paragino Ugandos prezidentą Yoweri Museveni (Joverį Musevenį) atsisakyti parlamento priimto griežto įstatymo projekto, smerkiančio homoseksualius asmenis, ir pavadino tai rimtu i&s...
-
„Hezbollah“ atsisakė komentuoti incidentą Izraelyje, per kurį buvo nukautas įtariamasis1
Libane įsikūrusio šiitų kovotojų judėjimo „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala) trečiadienį nenorėjo nurodyti, ar ši jo valdoma grupuotė yra susijusi su incidentu, kurio metu Izraelio kariuomenė nukovė sp...
-
JT smerkia Baltarusijos nuosprendžius žurnalistams ir opozicijos veikėjams2
Jungtinės Tautos trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl intensyvėjančio susidorojimo su kitaminčiais Baltarusijoje ir pasmerkė virtinę griežtų nuosprendžių žurnalistams, opozicijos veikėjams, aktyvistams ir kitiems asmenims kaip ...
-
Bukarešto teismas vėl pratęsė interneto veikėjo A. Tate'o suėmimą
Rumunijos teismas trečiadienį vėl pratęsė prieštaringai vertinamo interneto veikėjo Andrew Tate'o (Endriaus Teito), įtariamo prekyba žmonėmis, išprievartavimu bei nusikalstamos grupuotės kūrimu, ir jo brolio Tristano suėmimą. ...
-
Nobelio taikos komitetas smerkia veiksmus prieš Rusijos teisių grupę „Memorial“
Už Taikos premiją atsakingas Nobelio komitetas trečiadienį pasmerkė teisinius veiksmus ir, anot jo, nepagrįstus kaltinimus pernai šią premiją pelniusios Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ nariams. ...
-
M. Saakašvilis: neišvengiama Ukrainos pergalė pakeis regioną
Įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare yra neabejotina ir visiems laikams pakeis regioną, kuriame ilgą laiką dominavo Maskva. ...