„Demokratas, respublikonas, nesvarbu, tai neturėjo reikšmės, – sakė ūkininkė Alisha Lange iš Pikvos (Ohajo valstija). – Žmonės nori susigrąžinti savo miestą.“
Ji buvo viena pagrindinių vietos gyventojų grupės „Save Piqua“ iniciatorių. Grupė siekė uždrausti didesnės nei 25 megavatų galios duomenų centrus ir taip faktiškai užkirsti kelią bet kokiems didelio masto projektams.
Antradienį per referendumą draudimui buvo pritarta. Dėl to iškilo grėsmė „Meta“ planuojamo daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių vertės duomenų centro statybai, nors projektas jau buvo patvirtintas.
42 metų ūkininkė apsiverkė iš džiaugsmo sužinojusi, kad pasiūlymui pritarė du trečdaliai rinkėjų.
„Esame tik mažas ūkininkų miestelis ir daug mieliau matytume čia kukurūzų lauką arba kokią nors pramonės įmonę, kuri suteiktų pajamų didesniam žmonių skaičiui“, – sakė ji, turėdama omenyje palyginti nedidelį skaičių darbo vietų, kurias paprastai sukuria naujai pastatyti duomenų centrai.
Nors balsai visoje šalyje dar skaičiuojami, jau pritarta daugiau kaip trims dešimtims vietos iniciatyvų, kuriomis sugriežtinamas duomenų centrų veiklos reguliavimas, pranešė konsultacijų bendrovė „Redbud Consulting“.
Šie rezultatai papildo apribojimus, kuriuos visoje šalyje jau įvedė beveik 600 jurisdikcijų, kai kuriais atvejais – ištisos valstijos, pavyzdžiui, Niujorkas ir Teksasas, pranešė „Electric Choice“.
„Meta“ nėra vienintelė didžioji technologijų bendrovė, investuojanti milijardus dolerių į duomenų centrų statybą. „Google“, „Microsoft“ ir „Amazon“ taip pat gausiai investuoja, siekdamos patenkinti augančią savo DI produktų ir paslaugų paklausą.
Paskutinis lašas
Otavoje, nedideliame miestelyje netoli Kanzaso Sičio, gyventojai taip pat didele balsų dauguma pritarė didelių duomenų centrų draudimui.
„Mes neparduodami“, – sakė Michaelas Lewisas. Jis priklauso vietos gyventojų organizacijai „Ottawa United“ ir šiuose rinkimuose kandidatavo į Kongresą kaip demokratas, tačiau antradienį pralaimėjo dabartiniam respublikonų atstovui.
„Galite mums siūlyti pinigus, tačiau tai nereiškia, kad mes atiduosime savo išteklius ir taikstysimės su aplinkosaugos problemomis, kylančiomis dėl duomenų centrų“, – sakė jis.
Džensvilyje, Viskonsino valstijoje, dauguma miesto tarybos narių iš pradžių palankiai vertino plėtotojos „Viridian“ pasiūlymą. Bendrovė buvo pasirengusi investuoti 8 mlrd. JAV dolerių į duomenų centro statybą buvusioje „General Motors“ gamyklos teritorijoje, kuri buvo uždaryta 2008 m.
Tačiau bendruomenės, vertindamos naujus statybų projektus, vis dažniau reikalauja atsižvelgti ne tik į galimą darbo vietų skaičių ir bendrą investicijų sumą.
„Dabar matome, kad yra žymiai daugiau kriterijų, nurodančių, ar projektas geras, ar blogas“, – sakė organizacijos „Janesville for Responsible Development“ narė Cathy Erdman.
Pasak jos, projekto poveikis vietos biudžeto pajamoms, platesnei infrastruktūrai, gyvenimo kokybei ir kitoms žemės naudojimo reikmėms „gali būti ne mažiau svarbus, o gal net svarbesnis už sukuriamų darbo vietų skaičių ar vien tik investicijų sumą“.
Sulaukusi spaudimo, miesto taryba birželį galiausiai atmetė „Viridian“ projektą, vėliau paskelbė vienų metų moratoriumą, o antradienį dauguma rinkėjų pritarė naujiems ribojimams.
Bet kokiam didelio masto projektui buvusioje „General Motors“ gamyklos teritorijoje įgyvendinti nuo šiol turės būti pritarta referendumu.
C. Erdman teigimu, dalis Džensvilio gyventojų atėjo balsuoti norėdami visiškai pasipriešinti duomenų centrų statybai, o kiti tiesiog siekė „daugiau skaidrumo“.
„Manau, kad toks yra visos bendruomenės sutarimas: konkrečiai šis projektas buvo labai prastai valdomas atsakingų pareigūnų“, – sakė 45 metų aktyvistė.
„Meta“ projektas Pikvoje, pasak A. Lange, tapo paskutiniu lašu, nulėmusiu dviejų miesto tarybos narių bei mero pašalinimą iš pareigų.
Otavoje M. Lewisas prisimins protestą prieš duomenų centrą, kai skirtingų politinių pažiūrų gyventojai susivienijo su respublikonų pareigūnu ir pasiekė teismo sprendimą surengti referendumą.
„Tai buvo nuostabu. Būtent taip ir turėtų atrodyti tikra bendruomenė“, – sakė jis.
(be temos)