Tokią nuomonę kanalo „Laisvė“ eteryje išsakė amerikiečių istorikas ir šiuolaikinės Rusijos tyrinėtojas, istorijos mokslų daktaras Jurijus Felštinskis.
„Manau, kad kariaujama ne tik su Ukraina, bet karas jau vyksta ir tarp NATO bei Rusijos Federacijos, dėl daugybės lengvai paaiškinamų priežasčių“, – sakė istorikas.
Rusijos Federacija dislokavo 85 proc. savo karių Ukrainoje ir tik 15 proc. paliko saugoti savo sienas. Tačiau istorikas teigė netikintis okupacinės kariuomenės išteklių išsekimu. Jo nuomone ginklų atsargos čia nemažos.
„Dar toli iki visiško Rusijos pralaimėjimo. Beje, nesu tikras, kad šį pralaimėjimą galima pasiekti su tokio lygio ginklų tiekimu, kurį dabar gauna Ukraina. Tam reikia geriausių rūšių ginklų dideliais kiekiais“, – pažymėjo jis.
Istorikas taip pat pridūrė, kad Ukrainos karių ir ginkluotės rezervai gali baigtis. Be to, ukrainiečiai, skirtingai nei Rusijos Federacija, labai skausmingai reaguoja į civilių ir kariškių mirtis.
„Remdamiesi karo Ukrainoje pavyzdžiu, visi supratome, kad Rusijos kariuomenė yra silpna ir neturi jėgų užgrobti Europą, kaip tikriausiai planavo V. Putinas. Pagrindinis jo argumentas šiame kare yra branduolinių ginklų panaudojimo galimybė. Ne kartą girdėjome Rusijos prezidento grasinimus panaudoti šiuos ginklus, jei tam susidarys aplinkybės“, – sakė jis.
Istorikas teigė, kad branduolinio ginklo panaudojimui V. Putinas turi būti psichiškai pasiruošęs, kaip ir invazijai į Ukrainą. J. Felštinskis pridūrė, kad Rusijos prezidentas neatsitiktinai laukė nuo 2014 metų, kol vasarį įsiveržė į Ukrainą.
V. Putinas tikisi moralinio Europos pralaimėjimo, atverdamas koridorių į Padniestrę ir kurstydamas karą Moldovoje. Istorikas pažymėjo, kad Rusijos prezidentui dar nėra akivaizdu, kad jis pralaimės karą Ukrainoje.
