JAV dislokuoja 200 karių Nigerijoje

Leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad dislokuojama grupė papildys nedidelę komandą, kuri jau yra šalyje ir padeda nutaikyti oro smūgius.

Didesnė komanda, kuri, kaip tikimasi, atvyks artimiausiomis savaitėmis, teiks „mokymus ir technines gaires“, įskaitant pagalbą kolegoms nigeriečiams koordinuojant operacijas, apimančias oro smūgius ir sausumos pajėgų veiksmus vienu metu, rašė JAV dienraštis.

Paklausta naujienų agentūros AFP, JAV Afrikos vadavietės atstovė spaudai atsakė: „Šis straipsnis yra tikslus.“

Nigerija patyrė diplomatinį spaudimą iš Jungtinių Valstijų dėl nesaugumo šalyje, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas vadino krikščionių persekiojimu ir genocidu.

Nors yra atvejų, kai taikomasi konkrečiai į krikščionis, žudomi ir musulmonai, o D. Trumpo patarėjas arabų ir Afrikos reikalams Massadas Boulosas pernai sakė, kad islamistų grupuotės „Boko Haram“ ir „Islamo valstybė“ (IS) „žudo daugiau musulmonų nei krikščionių“.

Abudža atmeta kaltinimus dėl krikščionių persekiojimo Nigerijoje. Taip pat sako ir nepriklausomi analitikai, kurie atkreipia dėmesį į platesnį valstybės nesugebėjimą pažaboti džihadistų grupuočių ir ginkluotų gaujų smurto didelėse kaimiškosiose teritorijose.

Nepaisant diplomatinio spaudimo, Nigerija ir Jungtinės Valstijos rado bendrą kalbą didindamos karinį bendradarbiavimą.

JAV gruodį taikėsi į kovotojus šiaurės vakarų Sokoto valstijoje, padedant Nigerijai, pranešė abiejų šalių pareigūnai.

JAV kariuomenė pareiškė, kad teiks žvalgybos duomenis Nigerijos oro smūgiams ir sieks paspartinti ginklų pirkimus.

Nors 200 karių dislokavimas padidina šio bendradarbiavimo mastą, „JAV kariai nedalyvaus tiesioginėse kovose ar operacijose“, leidiniui „The Journal“ sakė Nigerijos gynybos štabo atstovas Samaila Uba.

Nigerija paprašė papildomos pagalbos, sakė jis.

Daugiausiai gyventojų turinti Afrikos šalis kovoja su ilgalaikiu džihadistų sukilimu, vykstančiu daugiausia šiaurės rytuose, be to, jokios ideologijos nesilaikančios vadinamosios banditų gaujos vykdo pagrobimus dėl išpirkos ir plėšia kaimus šalies šiaurės vakaruose.

Visoje šalies centrinėje dalyje smurtas kyla tarp daugiausia krikščionių ūkininkų ir musulmonų fulbių piemenų, bet tyrėjai teigia, kad pagrindinė priežastis yra prieigos prie žemės ir išteklių ribotumas.