Japonijos teismas: prievartinės sterilizacijos įstatymas prieštaravo Konstitucijai

Teismas taip pat nusprendė, kad 20 metų senaties terminas reikalavimams dėl kompensacijos negali būti taikomas – tai didelė pergalė nukentėjusiesiems, kurie dešimtmečius kentėjo.

Japonijos vyriausybė pripažįsta, kad pagal kone pusę amžiaus galiojusį eugenikos įstatymą buvo priverstinai sterilizuota apie 16,5 tūkst. žmonių.

Įstatymas leido gydytojams sterilizuoti žmones, turinčius paveldimų intelekto sutrikimų, kad „būtų išvengta prastos kokybės palikuonių gimimo“.

Valdžios institucijų teigimu, dar 8,5 tūkst. žmonių buvo sterilizuoti su jų sutikimu, nors teisininkai teigia, kad net ir šie atvejai greičiausiai buvo „de facto prievartiniai“, nes asmenys patyrė spaudimą.

1953 metų vyriausybės pranešime teigiama, kad atliekant operacijas gali būti naudojama fizinė prievarta, nuskausminimas ir net „apgaulė“.

„Dėl vyriausybės operacijų praleidau kankinančius 66 metus. Noriu susigrąžinti savo gyvenimą, kuris iš manęs buvo atimtas“, – prieš trečiadienio teismo sprendimą sakė nukentėjusysis Saburo Kita, kuris prisistatė slapyvardžiu.

Jis buvo įtikintas ryžtis vazektomijai, kai jam buvo 14 metų. Tuo metu jis gyveno įstaigoje, kurioje buvo apgyvendinti probleminiai vaikai. Apie tai, kas nutiko, jis prisipažino žmonai tik prieš pat jos mirtį 2013 metais.

„Tik tada, kai vyriausybė pripažins, ką padarė, ir prisiims atsakomybę, galėsiu bent šiek tiek susitaikyti su savo gyvenimu“, – pernai spaudos konferencijoje sakė S. Kita, kuriam dabar 81-eri.

Atsiprašymas

9-e ir 10-e dešimtmetyje tokių operacijų skaičius Japonijoje mažėjo, kol 1996 metais įstatymas buvo panaikintas.

Ši tamsi istorija vėl atsidūrė dėmesio centre 2018 metais, kai į septintą dešimtį metų įžengusi moteris padavė vyriausybę į teismą dėl procedūros, kuri jai buvo atlikta būnant 15 metų. Tai nutiesė kelią panašiems ieškiniams.

Vyriausybė savo ruožtu nuoširdžiai atsiprašė, kai 2019 metais buvo priimti teisės aktai, numatantys vienkartinę 3,2 mln. jenų (šiandieniniu kursu – apie 18,6 tūkst. eurų) išmoką kiekvienam nukentėjusiajam.

Tačiau nukentėjusieji teigia, kad tai buvo per mažai, kad atitiktų jų patirtų kančių sunkumą, ir kreipėsi į teismą.

Pastaraisiais metais regioniniai teismai dažniausiai pripažindavo, kad eugenikos įstatymas pažeidė Japonijos konstituciją.

Tačiau teisėjų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar ieškiniai galioja pasibaigus 20 metų senaties terminui.

Kai kurie jų teigė, kad tokio senaties termino taikymas yra itin žiaurus ir nesąžiningas, ir nurodė valstybei atlyginti žalą. Tačiau kiti atmetė bylas, sakydami, kad terminas žalai atlyginti jau baigėsi.

„Tikimės, kad šis sprendimas atvers kelią vyriausybei imtis aktyvių veiksmų, kad būtų panaikintas jos sukurtas eugeninis mentalitetas“, – prieš trečiadienio sprendimą naujienų agentūrai AFP sakė S. Kitos advokatas Naoto Sekiya.