Japonijos banko sprendimas sukrėtė akcijų rinkas visame pasaulyje: kas vyksta su ekonomika?

Vilnietis Dominykas Jegorovas tik naujai dienai įpusėjus tikrino, kiek jo įsigytos akcijos prarado per pirmadienį.

Pavertus į eurus išeitų nemenkas nuostolis.

„Dabar net sunku pasakyti, tikriausiai keli tūkstančiai, bet ne paskutinis skaičius daro įtaką“, – kalbėjo IT projektų vadovas D. Jegorovas.

Bet tai menkniekis, palyginti, kiek per vieną dieną prarado planetos turtuolis Elonas Muskas, kone 7 mlrd. eurų, kai jo „Tesla“ akcijos čiuožė žemyn.

„Buvo tikrai istoriškai didelis akcijų nuosmukis, kai kalbame apie vienos-dviejų dienų pokyčius“, – sakė „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.

Realiai yra labai nežymus pakėlimas iš 0,1 į 0,25, bet rinkos sureagavo labai dramatiškai.

Pastarąją parą kentėjo ne tik automobilių, bet ir technologijų, naftos, dujų, prekybos, bankų akcijos visame pasaulyje.

Rimčiausias smūgis – Japonijos įmonėms. Šios fiksavo didžiausią nuostolį per 40 metų. Akcijų indeksas krito 12 proc. Paniką pasėjo Japonijos banko pakeltos palūkanos.

„Realiai yra labai nežymus pakėlimas iš 0,1 į 0,25, bet rinkos sureagavo labai dramatiškai“, – teigė Investuotojų asociacijos narys Mantas Janavičius.

Baimės akys ir už Atlanto. Bet Ameriką akcijų griūtis ištiko ne dėl palūkanų. Manoma, kad technologijų įmonės čia pervertintos. O ir ženklai, kad su ekonomika ne viskas gerai.

„Tai daugiausia susiję su JAV darbo rinkos duomenimis. Sukurta mažiau nei tikėtasi naujų darbo vietų, o nedarbo lygis išaugo“, – aiškino Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Rokas Kaminskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taline, Rygoje ir Vilniuje – ne istorinis, bet ir nėra kasdienis įvykis. Baltijos indeksas krito kone 3 proc. Nukentėjo ir lietuviškos įmonės.

„Daugiau mažiau visų įmonių akcijos krito, ir pagal sektorius atitinkamai 2–2,8 proc. ribose“, – sakė „Nasdaq Vilnius“ prezidentas Gediminas Varnas.

Tačiau akcijų krytis gali būti geras ženklas dėl palūkanų. Artimiausias Europos Centrinio Banko posėdis rugsėjį.

„Galbūt Europos Centrinis Bankas galėtų stipriau mažinti palūkanų normas nei anksčiau manyta“, – vylėsi R. Kaminskas.

Rudenį, jeigu išsipildys prognozės, tai vidutinė būsto paskolos įmoka sumažės apie 120 eurų.

„Labai realu, kad rugsėjį bus antrasis mažinimas iš ECB. Jeigu dabar yra 3,75, tai turėtų būti 25 baziniais punktais sumažintas“, – prognozavo T. Povilauskas.

Jei bankas palūkanas sumažins 25 šimtosiomis procento, būsto paskolų turėtojai Lietuvoje sutaupys maždaug 40 eurų, o iki Naujųjų metų dar daugiau.

„Rudenį, jeigu išsipildys prognozės, tai vidutinė būsto paskolos įmoka sumažės apie 120 eurų“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ko laukti toliau, investuotojai nėra tikri.

Jei bankai ims žaibiškai karpyti palūkanas ir spausdinti pinigus, tai gali būti ir ekonominės krizės ženklas.

„Gali būti du keliai: arba toks pats augimas, kurį turėjome antrą ketvirtį, arba gilėjanti ir didesnė recesija ateityje“, – sakė M. Janavičius.

Tačiau po sunkaus pirmadienio – antradienį jau kitos nuotaikos. Po rekordinio nuosmukio, rekordinis atšokimas, akcijos brangsta.

„Mes matysime dienų, kai rinkos nusiramins. Rinkos šią savaitę tikriausiai atsigaus“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Penkerius metus įmonių akcijas perkantis D. Jegorovas dėl to, kas vyksta, ramus. Jo taisyklė: svarbu, ne kiek praradai per naktį, o kiek uždirbai per dešimt metų.

„Vienos dienos pokytis neturėtų mums sukelti neigiamų pojūčių ir neturėtume pradėti panikuoti, nes tai blogiausia, ką galime daryti“, – kalbėjo D. Jegorovas.